Patarimai Ignalinos sodininkams

Ignalinoje, sodų bendrijose, yra šimtai sodų, kuriuos prižiūri daugybė šeimų ir dar daugiau pavienių asmenų. Daugumai jų, sodininkystė yra malonumas, būdas užsiauginti ekologiškos, natūralios produkcijos savo vartojimui ar prisidurti papildomą eurą parduodant savo produkciją Ignalinos turgeliuose. Užsiimant sodininkyste tik tokiais tikslais, t.y. nekomerciškai, sodininkams gali praversti vienas ar keli patarimai, kaip gerai prižiūrėti savo sodą ar konkrečius augalus.

Kaip prižiūrėti savo sodą?

Kokia turėtų būti efektyvi ir tinkama sodo augalų priežiūra? Kaip turėtų būti tinkamai auginamos daržovės, uogos ar vaisiai? Ko jokiu būdu nevertėtų praleisti pro akis, kai yra užsiimama sodininkyste?

Jei jūs keliate sau tokius ir daugybę panašių klausimų, pirmiausia turėtumėte nuspręsti ką norite auginti savo sode. Dar geriau, kad tai padarytumėte tik po to, kai susipažinsite su savo sode esančia dirva – kai kurie augalai gali neaugti ar neužaugti jūsų dirvoje, o kiti – priešingai, gali ten klestėti. Todėl šis pasirinkimas yra kertinis. Ir taip, jūs supratote visiškai teisingai. Todėl sodo daržovių, uogų ar vaisių priežiūra jums gali tapti kur kas lengvesnė, jei jūs suprasti kokia dirva kurioje jūsų sodo dalyje yra.

Sodininkystė Ignalinoje

Ir tikrai nėra svarbu, kad iki šiol galbūt visi jūsų augalai sode augo gerai ir sodininkystė niekada nekėlė problemų. Tačiau kiekvienas naujas augalas – nauja istorija ir naujas iššūkis. Todėl savo dirvos pažinojimas jums neabejotinai padės lengviau pasirūpinti savo sodo augalų priežiūra ir nukreips jus tinkama linkme. Kita vertus, jei apie dirvą nenusimanote, galite pasinaudoti ir profesionalių sodininkų (galbūt savo sodo kaimynų) pagalba, kurie turi praktinės patirties šiuo klausimu.

Ir net jei jūs nepažįstate nei vieno patyrusio sodininko, tai tikrai nėra jokia problema, kadangi viskas, ką jūs turėtumėte padaryti, tai kreiptis į samdomus sodininkystės ekspertus, kurie tiksliai įvertins jūsų sodo dirvą.

Taigi, kaip jau turbūt supratote, jei jūs siekiate, kad sodininkystė jums nekeltų problemų, o sodo daržovių, uogų ir vaisių priežiūra būtų kuo efektyvesnė, jums derėtų sužinoti viską, ką tik galite, apie savo sodo dirvą, kas leis ją tinkamai paruošti norimiems auginti augalams. Ir net jei norite kreiptis į profesionalius sodininkus, tai taipogi galite padaryti nuotoliniu būdu, juos suradę įvairiuose sodininkystės tematikos tinklaraščiuose ar sodo prekėmis prekiaujančiose el. parduotuvėse. Todėl jums vertėtų pagalvoti, ar tikrai norite rizikuoti sodindami naujus ir neišbandytus augalus savo sode, kai tiksliai nežinote, ar jūsų sode tokie augalai galės tinkamai augti. Nors Ignalinos žemėje turbūt kiekviename sode gali augti braškės, bet net ir joms reikia specialiai paruoštos dirvos, kuri nebūtų pertręšta!

Ignalinos krašto muziejuje vyko konkursas ,,Lietuvos istorijos žinovas“

Kovo 10 dieną Ignalinos krašto muziejuje vyko konkursas ,,Lietuvos istorijos žinovas“, skirtas prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Konkursu siekiama ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe, skatinti visuomenės bendruomeniškumą, puoselėti savo krašto tradicijų išugdytas dvasines vertybes. 

Konkursą inicijavo Lietuvos istorijos mokytojų asociacija (LIMA). Konkurso užduotį sudarė 60 klausimų: 55 klausimus parengė užduoties rengimo grupė, kitus 5 klausimus iš vietos istorijos – Ignalinos krašto muziejus. Kadangi Ignalina šiemet švenčia 150 –ąjį jubiliejų, tai buvo  pateiki penki klausimai susiję su Ignalinos miesto istorija. Konkursui pasibaigus buvo aptarti rezultatai, susumuoti balai, bei visiems dalyviams įteikti diplomai. Organizatoriai tiki, jog dalyviai ne tik pasitikrino savo žinias, bet ir jas pagilino. Viliamasi, jog „Lietuvos istorijos žinovas“ taps tradiciniu ir prasmingu Kovo 11–osios paminėjimu visoje Lietuvoje.

Ignalinos 150-ies metų jubiliejaus renginiai

Ignalina – tai tyra gamta, smėlėti pušynų takeliai, ežerų ežerėlių supamas baltos lelijos grožis. Tai sporto ir turizmo dvasios pripildytas jaukus nedidelis miestas –  tarsi sala tarp mėlynų vandenų… 2016 metais Ignalina švenčia 150-ąjį gimtadienį.

Poilsiui ir ramybei nuteikiantį Ignalinos kraštą pristatantis  simbolis – baltoji vandens lelija – kalba apie tyrą gamtos grožį ir švarią aplinką. Čia puikios sąlygos visais metų laikais turiningai leisti laisvalaikį. Ignalinos miestas skendi žalumoje, aplink jį – vieni čia pat, kiti  toliau –  tyvuliuoja net 9 ežerai ežerėliai: Gavys, Gavaitis, Ilgis, Šiekštys, Mekšrinis, Paplovinis, Palaukinis, Agarinis, Gulbinis. Su Ilgio ežeru susijusi legenda apie Ignalinos vardą. Legendoje pasakojama apie nelaimingą kunigaikščio Budrio dukters Linos ir kryžiuočio Igno meilę. Prie Paplovinio ežero stovi legendą simbolizuojanti medžio skulptūra  (autorius Gintaras Černius).

Ignalina – jaunas miestas. Jo istorija skaičiuojama nuo 1866 metų, kai nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas – Varšuva skurdus miestelis ėmė augti. 1950 m. Ignalinai suteiktas miesto statusas, ji tapo rajono centru.

Pastaraisiais metais miestas labai išgražėjo. Sutvarkytos Ignalinos gatvės, sporto ir laisvalaikio erdvės, renovuoti viešieji pastatai ir dauguma daugiabučių namų. Plečiamos sanatorinės paslaugos. Ignalinos rajono ligoninėje sėkmingai veikia Reabilitacijos ir sveikatinimoskyrius, kuriame galima  pasimėgauti Ignalinos mineralinio vandens masažo voniomis, gydomojo purvo ir kitomis procedūromis, atgauti sveikatą kvėpuojant druskų kambaryje. Prie Gavio ežero privataus verslo iniciatyva planuojamos sanatorijos statybos. Ekstremalių pojūčių mėgėjus vilioja nuotykių parkas su skrydžiu per Paplovinio ežerą, žiemos pramogų entuziastus – Lietuvos žiemos sporto centras.

Pgrindiniai jubiliejiniai renginiai:

Vasario mėnenį
13 d.  Respublikinis sportinių šokių festivalis „Ignalina– 2016“ Ignalinos kultūros ir sporto centre
18 d.  Akcija „Rašome diktantą apie Ignaliną“ Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Kovo mėnesį
17 d.  Viktorina „Portretai“, skirta Ignalinos mero taurei laimėti  (I etapas) Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
28 d. Rytų Aukštaitijos liaudiškos muzikos ir šokių festivalis „Oi, padainuosim ir pašoksim mes suėję“ Ignalinos kultūros ir sporto centre

Balandžio mėnesį
8 d.  Dysnos bendruomenės prisistatymo renginys „Dovana Ignalinai“ Ignalinos rajono savivaldybėje
15 d. Nuotraukų albumo „Ignalinai 150“ pristatymas Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
28 d.  Viktorina „Ignalina“, skirta Ignalinos mero taurei laimėti (II etapas) Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Gegužės mėnesį
4 d.  Muzikinis literatūrinis vakaras Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
7 d.  Regioninis vokalinės muzikos festivalis „Dainuok, širdie, dainuok“ ir Ignalinos kultūros ir sporto centro vokalinio ansamblio „Iš širdies“ veiklos 10-mečio jubiliejus Ignalinos kultūros ir sporto centre

Birželio mėnesį
1 d.  Vaikų gynimo dienos šventė,  mažųjų ignaliniečių pasų įteikimo ceremonija
4 d.  Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“ ir vasaros sezono pradžios šventė Ignalinos kultūros ir sporto centro kiemelyje
15 d.  Muzikinis literatūrinis vakaras Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
17 d.   Parodos „Aštuonios su puse Ignalinos“ atidarymas Ignalinos krašto muziejuje
24–25 d. Pagrindiniai jubiliejiniai renginiai  miesto aikštėje ir vasaros estradoje

Liepos mėnesį
5–6 d.  Naktinis krepšinio turnyras
Profesionalių dailininkų plenero darbų parodos atidarymas Ignalinos krašto muziejuje

Rugpūčio mėnesį
6–7 d.  „Palūšės regata“ Palūšėje
14 d.  Lietuvos kalnų dviračių maratonas Ignalinoje
24 d.  Muzikinis literatūrinis vakaras Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
27 d.  Vasaros sezono uždarymo šventė

Rugsėjo mėnesį
23–25 d.  Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračių čempionatas

Spalio mėnesį
1 d. Rudens gėrybių ir amatų mugė Ignalinos miesto aikštėje
15 d.  Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos literatų klubo „Lelija“ veiklos 30-mečiui skirtas renginys „Lelijos žiede pražydau“
22–23 d.  Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“ Ignalinos kultūros ir sporto centre
28 d.   Ignalinos kultūros centro veiklos 40-mečiui skirtas renginys

Lapkričio mėnesį
11 d. Filmų naktis Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje
26 d.  Kaimynų teatrų šventė Ignalinos kultūros ir sporto centre

Gruodžio mėnesį
21 d.  Kalėdinis padėkos vakaras, skirtas Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 75-mečiui
26 d.  Teatralizuotas kalėdinis koncertas Ignalinos kultūros ir sporto centre

Ignalinietės margučiais džiaugiasi uteniškiai

Kovo 22 dieną Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės margučių paroda „Kalbantys margučių raštai“. Parodoje eksponuojama 300 gražiausių margučių. Senovę primenančiame muziejaus rūsio salėje, po šimtametėmis arkomis, ant lino pluošto išdėlioti margučiai – tarsi maži meno kūriniai, įprasminantys senosios  lietuvių kultūros palikimą, gyvą ir puoselėjamą tradiciją, liudijantys artėjančių šv. Velykų džiugesį.

N.Trinkūnienė  Ignalinos krašte galbūt daugiau žinoma kaip talentinga dailininkė, savo gerbėjus vis pradžiuginanti naujomis tapybos darbų parodomis (yra surengusi 8 personalines parodas). Daug dėmesio ji skiria ir senųjų amatų – vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo – išsaugojimui bei perdavimui. Ignalinos kultūros ir sporto  centro Dailės studijos vadovė ugdo jaunuosius talentus, nuolat gilina savo žinias, na o sukaupta patirtimi mielai dalijasi seminaruose bei mokymuose.

Autorė prisiminė, kaip margučius margindavo vaikystėje. Prieš šv. Velykas su mama ji eidavusi paparčiauti. Paparčių lapuose įvyniotus margučius jos virdavo kiaušinių lukštuose, bet jai labai patikę vašku margintieji. Vėliau ir pati to išmokusi. Parodoje galima pamatyti įvairiais būdais margintų margučių. Vienas seniausių, daugiausia Žemaitijoje naudotų – kiaušinių virimas ąžuolo ir juodalksnio žievėje, dar pridedant surūdijusių gelžgalių. Tokių margučių fonas – sodriai juodas, išryškinantis raštą. Visi Nijolės margučiai yra lengvučiai ir ilgaamžiai. Prieš marginant iš jų švirkštu ištraukiamas baltymas ir trynys, kiaušinis išplaunamas, dezinfekuojamas actu. Ilgas jų paruošimo darbas, kruopštus paišymas vašku, dažymas dažnai net keliomis spalvomis – ir rezultatas sušildantis širdį. Kiekvienas kiaušinukas žvilgsniu ir rankomis išglostytas, geromis mintimis palydėtas.

Nijolė pasidžiaugė, kad jos margučių galima pamatyti ir Odetos Tumėnaitės-Bražėnaitės knygoje „Margučių marginimas Aukštaitijoje“. Marginti puikiai sekasi ir mokiniams. Viena jų – Samanta Golibickaitė – 2015 m. tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureate.

Renginyje dalyvavo ir minėta tautodailininkė. Žinoma karpinių ir margučių meistrė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė džiaugėsi Nijolės darbštumu ir kūrybiškumu, kurį ši perduoda savo mokiniams ir išlaiko gyvą marginimo tradiciją. „Ačiū už tokią gražią dovaną Utenai. Tikiuosi, kad žmonės šią parodą lankys ir džiaugsis nuostabiais margučių raštais“,- sakė menininkė. Nijolę sveikino iš Ignalinos atvykę jos bičiuliai. Keramikė Aldona Jakubovskienė gyrė kolegės nuoširdų atsidavimą darbui ir sakė, kad jos rankoms paklūsta ir molis – „ką tik paima, tą ir padaro…“. Muziejininkė Rolanda Gudynienė autorei dėkojo už parodą, šventinę nuotaiką ir atminimui dovanojo leidinių apie tautodailę. Nijolei Trinkūnienei linkėta dar daug parodų, o uteniškiams – sulaukti ir ignalinietės tapybos darbų.

Renginį muzika pradėjo ir pabaigė  Utenos muzikos mokyklos jaunųjų smuikininkių ansamblis (vad. Gintarė Armonaitienė), o žmonės dar ilgai nesiskirstė, buvo maloniai bendraujama, dalijamasi patirtimi ir švenčių laukimu. Autorė visus pavaišino ignalinietišku šakočiu, kuris labai tiko prie margučių – juk kepamas iš daugybės kiaušinių.

Į pamoką su „Labaiteatru“

Šeimai kuriantis „Labaiteatras“ naująjį teatrinį sezoną pradeda pačių inicijuotu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru“. Projektas skirtas Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų pradinių klasių moksleiviams ir jų mokytojams, siekiant plėsti netradicinio ugdymo galimybes, ugdyti kūrybiškus, mąstančius ir smalsius vaikus. Kūrėjai Ignalinos rajono pradinukus ir jų mokytojus spalio 13 d. kviečia apsilankyti edukaciniame teatralizuotame koncerte „Kai užaugsiu, būsiu…“. Koncertas bus rodomas 11 val. 30 min. Ignalinos kultūros ir sporto centro didžiojoje salėje.

„Kai užaugsiu, būsiu…“- tai Agnės Sunklodaitės režisuotas šmaikštus, žaismingas, interaktyvus teatralizuotas koncertas – žaidimas apie tai, kaip svarbu tinkamai išsirinkti profesiją. Mažieji žiūrovai ne tik „susitinka“ su labai skirtingų profesijų atstovais, bet ir patys turi  galimybę pabūti ir aktoriais, ir statybininkais, ir mokslininkais, ir policininkais…

Koncertas interaktyvus – kiekviena profesija turi savo žaidimą (lydimą kompozitoriaus Deivido Gnedino sukurtos muzikos), kuris atspindi tos profesijos ypatumus, kylančias užduotis, sunkumus ir pan. Dalyvaudami teatralizuotame koncerte – žaidime vaikai, drauge su aktoriais Eimantu Bareikiu ir Mindaugu Ancevičiumi, tarsi „pasimatuoja“ siūlomas profesijas, sužino šį tą visiškai nauja apie jas, tačiau svarbiausia, kad iš naujo atranda seną tiesą: visi darbai yra geri ir garbingi, tik svarbu išsirinkti sau tinkamą ir mielą.

Projektas „Į pamoką su Labaiteatru“ planuojamas vykdyti iki 2017 metų pavasario Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Projekto metu be teatralizuoto koncerto „Kai užaugsiu, būsiu…“ pradinių klasių mokiniai bei mokytojai turės galimybę apsilankyti ir kituose edukaciniuose spektakliuose-žaidimuose: „Aplink pasaulį“, „Gintaro šalies paslaptys“, „Interviu su šlykštukais“ bei teatralizuotame koncerte – žaidime “Aplink pasaulį 2“.

„Visi šie spektakliai gali tapti įdomesne pasaulio ar gamtos pažinimo, lietuvių literatūros, tautosakos ar geografijos pamoka. Spektaklių interaktyvumas suteikia galimybę vaikams patiems dalyvauti spektaklio veiksme, todėl edukacinę medžiagą jie pasisavina daug efektyviau, – sako spektaklių režisierė Agnė Sunklodaitė.

Jeigu žiūrovai pageidaus, po spektaklio bus organizuojami susitikimai su spektaklio kūrėjais, kurių metu jaunieji žiūrovai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus.

„Džiugu, kad mokytojai su savo auklėtiniais sugrįžta pas mus, kartais po keletą kartų lanko tuos pačius spektaklius. Tai tik įrodo, kad dirbame teisinga linkme“,- sako „Labaiteatro“ vadovas  Deividas Gnedinas.

Žaidimas – puikus pagalbininkas, ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. „Susitikime ir pažaiskime kartu !“,- kviečia „Labaiteatro“ kūrėjai.

Į depresijos gniaužtus patenka vis daugiau lietuvių

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.

Neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Danguolė Žaliauskienė sako, kad per paskutinius 25 metus stebimi ryškūs lietuvių psichinės sveikatos pokyčiai. Deja, ne į gerąją pusę.

„Psichiniai sutrikimai šiandien labiausiai paplitę tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų, daugėja senatvinės demencijos atvejų, kurie anksčiau buvo retesni. Vis dėlto didelį nerimą kelia jaunesnių gyventojų psichinė sveikata – sulaukiame vis daugiau besiskundžiančių. Psichologinių problemų vis dažniau turi keturiasdešimtmečiai ir trisdešimtmečiai ar net jaunesni gyventojai. Turime daugiau pacientų, kuriems diagnozuojama depresija, nerimo ir miego sutrikimai“, – sako D. Žaliauskienė.

Anot D. Žaliauskienės, psichinei sveikatai Lietuvos gyventojai vis dar skiria nepakankamai dėmesio. Depresija dar dažnai laikoma gėdinga liga, todėl ją vengiama pripažinti. Gyventojai nenori, bijo ir gėdijasi eiti pas psichiatrą, nors psichinei sveikatai derėtų skirti nemažiau dėmesio nei fizinei.

Antidepresantų nuperka už šimtus tūkstančių eurų

Vaistinių tinklo BENU direktorės Rasos Marcinkevičienės teigimu, per praėjusius metus Lietuvoje antidepresantų iš viso nupirkta už daugiau nei 7 mln. Eur. Iš jų išrašyta receptų kompensuojamiesiems vaistams už 6 mln. Eur. Dar už 3 mln. Eur parduota nervų sistemos raminamųjų vaistų.

„Nuo depresijos ir nerimo kenčia vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesnėse gyvenvietėse. Tai pastebime prekiaudami su depresija kovoti padedančiais preparatais. Beje, pardavimai maždaug dešimtadaliu smukteli tik vasarą, kai daugiau šviesos ir šilumos, – pastebi R. Marcinkevičienė. – Geras oras padeda gyventojams gintis nuo liūdesio, vis dėlto kovojant su liga labai svarbus artimųjų palaikymas.“

Nuo šių metų vasario BENU vaistinių tinklas sumažino depresijai gydyti skirtų vaistų kainas ir priemokas. Tai kenčiantiems nuo depresijos Lietuvos gyventojams leis sutaupyti dešimtis tūkstančių Eur.

R. Marcinkevičienė primena, kad antidepresantai vaistinėse neparduodami asmenims iki 18 metų amžiaus. Be to, depresijai įveikti skirtų nereceptinių vaistų gyventojai gali įsigyti ne daugiau kaip vieno mėnesio gydymo kursui.

Simptomai moterims ir vyrams – skirtingi

Gydytoja psichiatrė D. Žaliauskienė pažymi, kad depresija nėra vien tik liūdesio jausmas. Ši liga atima visą žmogaus gyvybinę energiją, susidomėjimą, sergantysis pradeda aplinką vertinti negatyviai, mažėja jo pasitenkinimas savimi, prarandami kūrybiniai gebėjimai. Apie sutrikimus gali signalizuoti ir kai kurie fiziniai simptomai – staigūs svorio pakitimai, suprastėjusi dėmesio koncentracija, nuolatinis nuovargis.

„Moterims ir vyrams depresijos simptomai gali pasireikšti skirtingai. Nuo šios ligos kenčiančios moterys linkusios užsidaryti savyje, pasinerti į nuolatinius apmąstymus. Vyrai – priešingai – neretai labiau panyra į darbą, pradeda dažniau vartoti alkoholį. Be to, stipriosios lyties atstovai labai retai patys kreipiasi į specialistus. Dėl šios priežasties jie neretai pradeda vis giliau grimzti į neviltį“, – sako D. Žaliauskienė.

Tiesa, specialistė pastebi, kad jaunoji karta skiria jau daugiau dėmesio sau, yra labiau linkusi spręsti psichologines problemas, ieško būdų, kaip sau padėti ir pasijusti geriau.

Anot gydytojos, pirminėje stadijoje padėti įveikti lengvą depresiją gali ir vitaminų terapija, žoliniai preparatai. Specialistės teigimu, svarbiausia neužsisklęsti savyje, ieškoti būdų jaustis geriau, kovoti su nerimu, apatija ar liūdnomis mintimis.

Gavėnios metu beveik du trečdaliai gyventojų keičia savo mitybos įpročius

Apklausa parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Gavėnios metu keičia savo kasdienio valgymo įpročius ir daug ko atsisako. Pasninko nesilaikantys prisipažino tik kas dešimtas apklausos dalyvis, taip pat yra ir tokių, kurie nežino, kas yra Gavėnia.

Prekybos tinklas „IKI“, norėdamas išsiaiškinti, ar pirkėjai laikosi Gavėnios tradicijų, atliko apklausą internetu. Daugelis atsakiusiųjų nurodė, kad tai rimties, susikaupimo, o svarbiausia – apsivalymo ir susitaikymo metas prieš Šv. Velykas. Nemaža dalis Gavėnią supranta tik kaip kūno apsivalymą ir akcentuoja pasninką. Tiesa, yra ir nežinančių šio žodžio reikšmės, tačiau tokių – vos 3 proc.

Pasak Troškūnų Švč. Trejybės parapijos klebono Sauliaus Filipavičiaus, Gavėnia krikščionių tradicijoje ir tikėjime yra  laikas prieš Velykas, kada tikintys žmonės mini Kristaus 40 dienų pasninką, jo kančią ir mirtį: „Šis laikotarpis įpareigoja tikinčiuosius pasninkauti penktadieniais, ypatingai Didįjį penktadienį ir pirmąją Gavėnios dieną, kitaip dar vadinamą Pelenų diena. Tikrasis pasninkas yra tada, kai žmogus vieną kartą per dieną valgo įprastai, o kitus du – vos užkanda ir nuolat jaučia fizinį alkį. Norintys pasninkauti gali rinktis grūdinės kilmės produktus, daržoves, vaisius bei žuvį.“

Apklausa parodė, kad daugiau nei dešimtadalis gyventojų kasmet atsakingai pasninkauja visą Gavėnios laikotarpį. Maždaug trečdalis nurodė tai darantis tik penktadieniais, o kas dešimtas – tik Didįjį penktadienį prieš pat Šv. Velykas. Visiškai nesilaikantys Gavėnios tradicijų nurodė vos 13 proc. apklaustųjų, 3 procentai teigia prieš Velykas kasmet planuojantys pasninkauti, tačiau tai jiems nepavyksta.

Pasak prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, Gavėnios laikotarpis jaučiamas ir prekybininkams: „Kasmet prieš Velykas pastebime išaugusius žuvies, vaisių ir daržovių pardavimus. Žinoma,  galbūt šių produktų pardavimus lemia ir besikeičiantys pirkėjų įpročiai atėjus pavasariui, kai daugelis labiau rūpinasi savo mityba, renkasi lengvesnius produktus.“

Apklausoje buvo teiraujamasi ir kas dažniausiai Gavėnios metu atsiduria ant mūsų tautiečių stalo. Paaiškėjo, kad stengiamasi atsisakyti mėsos, penktadalis respondentų į savo racioną įtraukia daugiau žuvies, o 5 proc. nurodė ir taip kasmet pavasarį besilaikantys dietos bei dažniausiai valgantys vaisius ir daržoves. Kiti nurodė per Gavėnią gaminantys patiekalus iš įvairių kruopų, silkės, grybų. 7 proc. respondentų teigė Gavėnios tradicijų besilaikantys labai griežtai ir nevalgantys ne tik mėsos, bet ir kiaušinių bei pieno produktų.

Apklausa internetu buvo atlikta kovo 7-21 dienomis. Joje dalyvavo 349 respondentai, kurių amžius nuo 18–65 m.

Edukacinė programa Ignalinos krašto muziejuje

Ignalinos krašto muziejuje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki lapkričio 5 d. veikia paroda „Istorijų įvairovė plakatuose“. Spalio 21 d. 12.30 val. kviečiame į specialiai šiai parodai sukurtą edukacinę programą, kuri trumpai ir vaizdžiai pristatys, kaip keitėsi plakatų stiliai, technikos, problematika.  Pasitelkę visas kūrybines galias, profesionalaus dizainerio kuruojami renginio dalyviai turės galimybę sukurti savo originalų plakatą. 

Paroda „Istorijų įvairovė plakatuose“ atkeliavo iš  Lietuvos švietimo istorijos muziejaus. Šio muziejaus fonduose saugomi gausūs XX a. pr. originalių vaizdinių mokymo priemonių  plakatų rinkiniai. Patraukli iliustracinė plakatų medžiaga buvo skirta biologijos, anatomijos, geografijos, fizikos, literatūros, istorijos, pasaulio pažinimo pamokoms paįvairinti bei vadovėlių turiniui papildyti. Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje išleisti plakatai spausdinti litografijos bei ofseto būdu buvo labai populiari mokymo priemonė Centrinės ir Rytų Europos mokyklose.

Duris atvėrė renovuotas Ignalinos policijos komisariatas

Gruodžio 28-ąją Ignalinoje, Vasario 16-osios gatvėje, duris atvėrė renovuotas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatas.

Atidarymo iškilmes, tardami sveikinimo žodžius, pradėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas. UAB „Irdaiva“ atstovas įteikė Ignalinos rajono policijos komisariato viršininkui Dainiui Šidlauskui simbolinį raktą, buvo perkirpta juostelė, renovuotąjį pastatą pašventino Utenos apskrities policjos kapelionas Petras Baniulis.


Kieme nuskambėjus Lietuvos Respublikos himnui ir pakėlus trispalvę, policijos štandartą bei Europos Sąjungos vėliavas, į atidarymo iškilmes susirinkę svečiai buvo pakviesti pasižvalgyti atnaujintose policijos komisariato patalpose. Svečiai apžiūrėjo migracijos grupės patalpas, sporto salę su persirengimo kambariais, operatyvinės grupės kabinetą, apklausos kambarį, asmenų atpažinimo patalpas, kriminalinės policijos darbuotojų kabinetus.


Atidarymo šventėje dalyvavo ir atnaujinto policijos komisariato darbuotojus sveikino Europos parlamento narys Bronis Ropė, Lietuvos teritorinių policijos padalinių vadovai, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Linas Latoža, laikinai einantis Ignalinos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas Aleksandras Jakubovskis, Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Anatolijus Ostrouchas, Valstybės sienos apsaugos Ignalinos rinktinės vadas Vladimiras Ščajevas ir kiti garbingi svečiai.

Didėja valgomųjų česnakų vartojimas, didėja ir jų pasėlių plotai

Valgomasis česnakas yra viena iš augalų rūšių, jautriausiai reaguojančių į agroklimatinių sąlygų pokyčius, todėl jų auginimui reikėtų rinktis vietines arba geografiškai artimiausių kaimyninių šalių selekcijos veisles.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute siekta nustatyti naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ produktyvumą, kompleksiškai įvertinti morfobiologines savybes ir generatyvinės raidos ypatumus.

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (angl. FAO) duomenimis, valgomojo česnako vartojimo ir perdirbimo pramonės poreikiai bei pasėlių plotai didėja. Todėl labai svarbu kurti naujas veisles, pasižyminčias pageidaujamais ūkiniais požymiais, tolerancija biotiniams ir abiotiniams veiksniams, ankstyvumu, produktyvumu ir kokybe.

ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge 2014 m. buvo įrašyta 114 valgomojo česnako veislių, iš jų 2 veislės, sukurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Dėl biologinių ypatumų česnakai dažniausiai dauginami vegetatyviniu būdu.

Naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ tyrimas atliktas LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2002–2014 m. Selekcijos pradiniame etape ši veislė (selekcinis Nr. 24) buvo stebėta ir lyginta su kitais selekciniais numeriais. Konkursiniuose bandymuose (2012–2014 m.) palyginimui pasirinkta veislė „Žiemiai“.

Dauginamoji medžiaga – skiltelės – sodinta rudenį. Tirtų veislių vidutinis ropelių derlingumas siekė 15,46–16,48 t ha-1, prekinio derliaus išeiga – 99,4–99,8 proc. ANOVA analizė parodė, kad produktyvumo skirtumai tarp veislių buvo statistiškai nereikšmingi. Veislės „Dangiai“ augalai formavo aukštesnę nei „Žiemiai“ lapiją. Veislės „Dangiai“ ropelių forma plokščiai ovali, išorinė lukšto spalva balta su išilginiais violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios aplink žiedynstiebį taisyklingai išsidėsčiusios ratu. Lentelė. Valgomojo česnako produktyvumas Generatyvinės raidos stebėjimai parodė, kad veislės „Dangiai“ valgomojo česnako viename žiedyne formavosi vidutiniškai 187 oriniai svogūnėliai ir 47 žiedai. Tikrųjų sėklų formavimosi dažnumas siekė 8,5 procentų. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad veislės „Dangiai“ česnakai yra tinkami auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Morfobiologinėmis savybėmis – lapijos aukščiu ir spalva, ropelių išorinio lukšto spalva, skiltelių dydžiu, skaičiumi ir spalva – veislė „Dangiai“ skyrėsi nuo veislės „Žiemiai“. Aukštu dažniu formuojančių tikrąsias sėklas klonų atrinkimas suteikia galimybę juos panaudoti spartinant pradinės selekcinės medžiagos kūrimą, devirusuotos medžiagos išauginimą ir siekiant palaikyti vertingos dauginamosios medžiagos ilgaamžiškumą. Valgomojo česnako veislei „Dangiai“ (selekcinis Nr. 24) atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai.