Edukacinė programa Ignalinos krašto muziejuje

Ignalinos krašto muziejuje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki lapkričio 5 d. veikia paroda „Istorijų įvairovė plakatuose“. Spalio 21 d. 12.30 val. kviečiame į specialiai šiai parodai sukurtą edukacinę programą, kuri trumpai ir vaizdžiai pristatys, kaip keitėsi plakatų stiliai, technikos, problematika.  Pasitelkę visas kūrybines galias, profesionalaus dizainerio kuruojami renginio dalyviai turės galimybę sukurti savo originalų plakatą. 

Paroda „Istorijų įvairovė plakatuose“ atkeliavo iš  Lietuvos švietimo istorijos muziejaus. Šio muziejaus fonduose saugomi gausūs XX a. pr. originalių vaizdinių mokymo priemonių  plakatų rinkiniai. Patraukli iliustracinė plakatų medžiaga buvo skirta biologijos, anatomijos, geografijos, fizikos, literatūros, istorijos, pasaulio pažinimo pamokoms paįvairinti bei vadovėlių turiniui papildyti. Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje išleisti plakatai spausdinti litografijos bei ofseto būdu buvo labai populiari mokymo priemonė Centrinės ir Rytų Europos mokyklose.

Duris atvėrė renovuotas Ignalinos policijos komisariatas

Gruodžio 28-ąją Ignalinoje, Vasario 16-osios gatvėje, duris atvėrė renovuotas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatas.

Atidarymo iškilmes, tardami sveikinimo žodžius, pradėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas. UAB „Irdaiva“ atstovas įteikė Ignalinos rajono policijos komisariato viršininkui Dainiui Šidlauskui simbolinį raktą, buvo perkirpta juostelė, renovuotąjį pastatą pašventino Utenos apskrities policjos kapelionas Petras Baniulis.


Kieme nuskambėjus Lietuvos Respublikos himnui ir pakėlus trispalvę, policijos štandartą bei Europos Sąjungos vėliavas, į atidarymo iškilmes susirinkę svečiai buvo pakviesti pasižvalgyti atnaujintose policijos komisariato patalpose. Svečiai apžiūrėjo migracijos grupės patalpas, sporto salę su persirengimo kambariais, operatyvinės grupės kabinetą, apklausos kambarį, asmenų atpažinimo patalpas, kriminalinės policijos darbuotojų kabinetus.


Atidarymo šventėje dalyvavo ir atnaujinto policijos komisariato darbuotojus sveikino Europos parlamento narys Bronis Ropė, Lietuvos teritorinių policijos padalinių vadovai, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Linas Latoža, laikinai einantis Ignalinos rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas Aleksandras Jakubovskis, Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Anatolijus Ostrouchas, Valstybės sienos apsaugos Ignalinos rinktinės vadas Vladimiras Ščajevas ir kiti garbingi svečiai.

Didėja valgomųjų česnakų vartojimas, didėja ir jų pasėlių plotai

Valgomasis česnakas yra viena iš augalų rūšių, jautriausiai reaguojančių į agroklimatinių sąlygų pokyčius, todėl jų auginimui reikėtų rinktis vietines arba geografiškai artimiausių kaimyninių šalių selekcijos veisles.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute siekta nustatyti naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ produktyvumą, kompleksiškai įvertinti morfobiologines savybes ir generatyvinės raidos ypatumus.

Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (angl. FAO) duomenimis, valgomojo česnako vartojimo ir perdirbimo pramonės poreikiai bei pasėlių plotai didėja. Todėl labai svarbu kurti naujas veisles, pasižyminčias pageidaujamais ūkiniais požymiais, tolerancija biotiniams ir abiotiniams veiksniams, ankstyvumu, produktyvumu ir kokybe.

ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge 2014 m. buvo įrašyta 114 valgomojo česnako veislių, iš jų 2 veislės, sukurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Dėl biologinių ypatumų česnakai dažniausiai dauginami vegetatyviniu būdu.

Naujos valgomojo česnako veislės „Dangiai“ tyrimas atliktas LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2002–2014 m. Selekcijos pradiniame etape ši veislė (selekcinis Nr. 24) buvo stebėta ir lyginta su kitais selekciniais numeriais. Konkursiniuose bandymuose (2012–2014 m.) palyginimui pasirinkta veislė „Žiemiai“.

Dauginamoji medžiaga – skiltelės – sodinta rudenį. Tirtų veislių vidutinis ropelių derlingumas siekė 15,46–16,48 t ha-1, prekinio derliaus išeiga – 99,4–99,8 proc. ANOVA analizė parodė, kad produktyvumo skirtumai tarp veislių buvo statistiškai nereikšmingi. Veislės „Dangiai“ augalai formavo aukštesnę nei „Žiemiai“ lapiją. Veislės „Dangiai“ ropelių forma plokščiai ovali, išorinė lukšto spalva balta su išilginiais violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios aplink žiedynstiebį taisyklingai išsidėsčiusios ratu. Lentelė. Valgomojo česnako produktyvumas Generatyvinės raidos stebėjimai parodė, kad veislės „Dangiai“ valgomojo česnako viename žiedyne formavosi vidutiniškai 187 oriniai svogūnėliai ir 47 žiedai. Tikrųjų sėklų formavimosi dažnumas siekė 8,5 procentų. Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad veislės „Dangiai“ česnakai yra tinkami auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Morfobiologinėmis savybėmis – lapijos aukščiu ir spalva, ropelių išorinio lukšto spalva, skiltelių dydžiu, skaičiumi ir spalva – veislė „Dangiai“ skyrėsi nuo veislės „Žiemiai“. Aukštu dažniu formuojančių tikrąsias sėklas klonų atrinkimas suteikia galimybę juos panaudoti spartinant pradinės selekcinės medžiagos kūrimą, devirusuotos medžiagos išauginimą ir siekiant palaikyti vertingos dauginamosios medžiagos ilgaamžiškumą. Valgomojo česnako veislei „Dangiai“ (selekcinis Nr. 24) atlikti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimai.

Daugėja skundų ir pažeidimų dėl internete paskleistos informacijos

2015 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pateikta 218 skundų dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos. Daugiausia nusiskundimų pateikta dėl informacijos internete – 154 (arba 71 proc.). Ši skundų dalis 2014 metais buvo 68 proc., o 2013 m. – 52 proc. 19 skundų pateikta dėl socialiniuose tinkluose paskleistos informacijos. Spaudoje paskelbta informacija skundėsi 31 proc. pareiškėjų, televizijos programose – 14 proc. pareiškėjų.

Atlikus tyrimus priimti 135 s prendimai, kuriais nustatyta: 13 – asmens garbės ir orumo pažeidimų, 13 – privatumo pažeidimų, 58 – kitų reikalavimų, numatytų Visuomenės informavimo įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, pažeidimai. Paneigti viešai paskleistą asmens garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją reikalauta 5 atvejais, pašalinti kitą neteisėtą informaciją – 10, pašalinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus – 30. Nepagrįstais pripažinti 59 skundai.

Per 2015 metus tarpininkaujant žurnalistų etikos inspektoriui 12 skundų tyrimų buvo baigta taikiu susitarimu. Toks sprendimas įmanomas, jei viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) sutinka su pažeidimu, pašalina, paneigia ar patikslina viešai paskelbtą informaciją, o pareiškėjas atsiima pateiktą skundą.

2015 metais viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims suteiktos 193 konsultacijos.

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atliko 103 ekspertizes, kurių metu įvertino 278 viešosios informacijos objektus – dažniausiai internete paskelbtą informaciją. Didžiausią dalį įvertintų objektų sudarė interneto vartotojų komentarai – 214 arba 77 proc.

Neapykantos kalba dažniausia buvo reiškiama niekinant arba tyčiojantis iš asmenų ar jų grupių, skiriamų tam tikrais pagrindais: kalbos, rasės, tautybės, kilmės – 104,seksualinės orientacijos – 48, socialinės padėties – 41, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 30. Kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti atvejų nustatyta mažiau: kalbos, rasės, tautybės, kilmės pagrindu – 42, seksualinės orientacijos – 19, socialinės padėties – 10,tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 6. Kurstymas diskriminuoti 39 atvejais nustatytas dėl socialinės padėties, dėl kalbos, rasės, tautybės, kilmės – 29, dėl seksualinės orientacijos – 22, dėl tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų – 21.

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl pornografijos gamybos, disponavimo ir platinimo atliktos 67 ekspertizės, kurių metu ištirtos 5255 nuotraukos ir 205 val. audiovizualinio turinio.

Visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečiams žalinga informacija nustatyta 36 atvejais, iš kurios 23 draudžiama (susijusi su nepilnamečio asmens duomenų paskleidimu), 13 ribojama skleisti informacija. Draudžiama informacija taip pat dažniausiai skleista internete (11 atvejų) ir spaudoje (10 atvejų).

Nuo 2015-07-10 panaikinus baudžiamąją atsakomybę už asmens įžeidimą neliko galimybės teismo keliu apsiginti nuo viešo įžeidimo – ar jis būtų išsakytas žodžiu, raštu ar kitu elgesiu. Atsižvelgdamas į šią teisės spragą ir būdamas įgaliotas nagrinėti asmens garbės ir orumo pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse, žurnalistų etikos inspektorius 2015 metų spalį Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė pastabas Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriomis už asmens įžeidimą būtų nustatyta civilinė atsakomybė, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pasiūlyta nustatyti ir tai, kad asmens atsiprašymas gali būti pagrindas mažinti įžeidimu asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Besidominčių Lietuvos istorija dėmesiui

Ignalinos trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakultetas kovo 1 d. 17.30 kviečia visus, besidominančius Lietuvos istorija, į filmo „2000 KILOMETRŲ ISTORIJOS“ peržiūrą.

Tai unikalus filmas apie lietuvių žygį atkartojantį po 600 metų Vytauto Didžiojo nueitą kelią įamžinant svarbiausius jo taškus bei žygdarbius. Žygis, kuriame dalyvavo devyni raiteliai su savo ištikimaisiais žemaitukais, prasidėjo Senuosiuose Trakuose, baigėsi žirgų girdymu prie Juodosios jūros.

„Žygdarbis, kuri atliko raiteliai ir jų žirgai – geras pavyzdys visiems, tikintiems, kad mūsų tautos ambicijos būti konkurencingiems, būti pasaulio Lietuva, turi pagrindą”, – ekspedicijos vadovas Gintautas Babravičius.

Kovo 7 d. 17.30 val. įvyks susitikimas su žygio organizatoriumi ir vadovu, VšĮ „Klajūnų klubas“ vadovu Gintautu Babravičiumi. Artėjant 100-ajam Lietuvos Respublikos gimtadieniui, klubo vadovas pristatys precedento neturintį 3 metų trukmės projektą „Misija LIETUVA 100“.

Renginiai vyks Ignalinos rajono savivaldybės rajoninėje bibliotekoje.

Autonominis dūmų detektorius – patikimas namų sargas

Apie į kiemą užklydusius nekviestus svečius mums praneša lojantis šuniukas, o kas praneš apie į namus užsukusią nelaimę?

Šių metų kovo 7 d. Ignalinos rajono priešgaisrinės tarnybos Naujojo Daugėliškio ugniagesių komandos ugniagesiai gavo pranešimą, jog Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje,  Naujojo Kampelio kaime, įsikūrusio Moliakalnio miško pakraštyje, suveikė autonominis dūmų detektorius. Name gyvena viena senyvo amžiaus moteris. Ugniagesiai skubiai išvyko patikrinti informacijos. Šįkart nerimauti nebuvo dėl ko, pas močiutę jau buvo atskubėjęs anūkas, kuris buvo spėjęs išvėdinti patalpas nuo dūmų. Ugniagesiai gelbėtojai tik nuodugniai apžiūrėjo krosnį, dūmtraukį ir atsisveikinę išvažiavo. Atrodo lyg ir nieko baisaus neįvyko, bet tai galėjo būti tik vienas žingsnis iki nelaimės.

Tą rytą, kaip visada, jau garbingo amžiaus sulaukusi (94 m.) močiutė Natalija Kričelienė užsikūrė krosnį ir sėdo siuvinėti – jos tai mėgstamiausias užsiėmimas. Staiga pasigirdo kažkoks pypsėjimas, močiutė iš pradžių nesuprato iš kur jis sklinda, nes kambaryje buvo įjungtas radijas ir tik pakėlusi galvą suprato, jog garsą skleidžia palubėje prisuktas dūmų detektorius. Nors aiškių gaisro kilimo požymių nesimatė, lyg ir dūmų nebuvo, bet močiutė ne juokais išsigando. Griebusi mobilų telefoną, skambino anūkui, juk nesikviesi ugniagesių, kol nesi tikra, jog kilo gaisras, bet, anūkui neatsiliepus, ryžosi paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą.

Močiutės elgesys pagirtinas, – štai tokiu atveju patartina nelaukti kol pasirodys ugnis, o kviesti pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos numeriu 112, nes vėliau, apsinuodijęs degimo produktais, žmogus gali ir nebepajėgti išsikviesti pagalbos.

Autonominis dūmų detektorius pas šią garbingo amžiaus moterį buvo sumontuotas atsitiktinai. Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, kartu su Ignalinos rajono savivaldybės atstovu, atsakingu už civilinę saugą rajone bei rajono seniūnijų socialiniais darbuotojais nuo rudens rajone vykdo akciją „Kūrenkime saugiai“, kurios tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, labiausiai pažeidžiamai mūsų visuomenės daliai – socialiai remtinoms šeimoms ir piliečiams bei šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Močiutė į šiuos sąrašus nepatenka, bet pas ją tuo metu svečiavosi kaimynė, kuriai dūmų detektorius ir buvo skirtas, apmaudu, tačiau ne visi kaimo žmonės suvokia dūmų detektoriaus svarbą ir kadangi kaimynė paprieštaravo jo įrengimui jos namuose, pareigūnai sumontavo minėtą dūmų detektorių poniai Natalijai. Tikimasi, kad po šio įvykio ir močiutės kaimynė pakeis nuomonę apie dūmų detektoriaus įsigijimo namuose svarbą.

Pareigūnai primena, kad autonominis dūmų detektorius – efektyviausia priemonė, kuri pajutusi gyvenamosiose patalpose pasklidusius dūmus, įspėja apie gręsiantį gaisro pavojų.

Autonominiai dūmų signalizatoriai gali išgelbėti gyvybę

Per paskutinius 5-erius metus Utenos apskrityje gaisruose žuvo net 59 gyventojai, o 45 žmonės buvo traumuoti.

Atlikus šių gaisrų tyrimą paaiškėjo, kad nė vieno iš jų namuose nebuvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai. Apie šiuos prietaisus tiesiog buvo mažai žinoma. Nors pagal galiojančius reglamentus jie jau yra privalomi naujos statybos būstuose, tačiau ankščiau statytuose statiniuose jie dar nebuvo montuojami. Tik per paskutinius keletą metų, ugniagesiams pradėjus intensyviau gyventojams aiškinti autonominių dūmų signalizatorių naudą, vis daugiau apskrities gyventojų juos įsigyja. Nemažai signalizatorių ugniagesiai įrengė socialiai remtinų gyventojų namuose, kartu su rajonų savivaldybėmis organizuodami prevencines programas. Jaučiame, kad žmonės pradėjo domėtis nebrangiais, lengvai montuojamais ir efektyviais prietaisais.

Pastaruoju metu informacijos srautas apie gaisrus ir jų prevenciją labai didelis: tai televizija, internetas, laikraščiai, ugniagesių platinami lankstinukai. Žmogų dažnai sunku kuo nors įtikinti, ypač jis įtariai žiūri į naujoves, tačiau prieinama informacija didina žinojimą ir verčia susimąstyti apie saugumą, savo ir šeimos narių gyvybės ir sveikatos išsaugojimą. Skaudžių nelaimių gaisruose kai kuriais atvejais galima išvengti ir tam nereikia didelių pastangų ar išlaidų. Nemažai pasidarbavę prevencinėje veikloje įsitikinome, kad šiuo metu gyvenamąsias patalpas aprūpinti autonominiais dūmų signalizatoriais – racionaliausias sprendimas. Daug bendravome ir su žurnalistais, prašėme jų padėti skleisti šią žinią. Žurnalistus domina ne statistika, o visų pirma realūs įvykiai, teigiami pavyzdžiai, rodantys, kad minėtos priemonės tikrai padėjo. Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad tokių įvykių daugėja, kaip ir žmonių, kurie signalizatorius sumontuoja savo, pagyvenusių tėvų, giminaičių namuose, ypač kaimo vietovėse.

Įvykiai

Vos prasidėjus šiems metams apskrityje jau yra kilę gaisrų, apie kuriuos galima pasakyti – „pasibaigė laimingai“, nes apie pavojų pastatų savininkus informavo būtent pastatuose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai:

Šių metų vasario mėnesio 25 d. 13 val. Molėtų ugniagesiai gelbėtojai gavo Bendrojo pagalbos centro pranešimą, kad Molėtų mieste, Liepų gatvėje, uždūminta daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė. Ugniagesiams atvykus, laiptinė jau buvo išvėdinta, jokių degimo požymių nesimatė. Vėliau nustatyta, kad viename iš pirmojo aukšto butų be priežiūros buvo palikta uždegta dujinė viryklė, ant kurios prisvilo puode šildomas maistas. Prisikaupus bute dūmų, suveikė autonominiai dūmų signalizatoriai. Išgirdęs neįgalios buto savininkės pagalbos šauksmą bei signalizatorių signalą, į pagalbą atskubėjo tuo metu laiptinėje buvęs kaimynas. Jis išjungė dujinę viryklę, pro langą išmetė besvylantį puodą bei išvėdino patalpas. Neįgalią moterį prižiūrintis vyras tuo metu buvo neblaivus ir miegojo. Svarbu paminėti, jog minėtus autonominius dūminius signalizatorius šiame daugiabučio namo bute dar 2012 m. akcijos metu įrengė Molėtų PGT pareigūnai.

Sausio 26 naktį 03.03 val. Molėtų rajono Alantos seniūnijos Alantos miestelio Naujakurių gatvėje degė gyvenamasis namas. Namo savininką apie 3 val. nakties pažadino antrajame pastato aukšte suveikęs autonominis dūmų signalizatorius. Gyvenamojo namo laiptinėje savininkas pastebėjo stiprų uždūminimą. Prasibrovęs pro dūmus, kambaryje jis pamatė rusenančias medines lubas. Pačiam užgesinti gaisro jau nepavyko, todėl kvietė ugniagesius. Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į įvykio vietą, mūrinio dviejų aukštų su mansarda namo antras aukštas buvo uždūmintas. Dėl dūmtraukio gedimo kilęs gaisras nežymiai apgadino kambarį bei ten buvusį turtą. Prie dūmtraukio išdegė apie 1 kv. m medinės perdangos, apdegė lovos čiužinys. Namo savininkas džiaugėsi taip laimingai pasibaigusiu gaisru ir dėkojo ugniagesiams bei dukrai, kuri jam parūpino autonominius dūminius signalizatorius. 

Šių metų sausio 10 d. antrą valandą nakties Molėtų ugniagesiai gelbėtojai buvo iškvieti į Luokesos seniūnijos Miškiškių kaimo Miškiškių gatvę, kur degė dviejų aukštų namas. Atvykus ugniagesiams medinis namas buvo uždūmintas. Degė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukštų. Miegamajame nuo susikaupusių dūmų suveikė autonominiai dūmų signalizatoriai ir pažadino ten miegojusius. Savininkas iki ugniagesių atvykimo pats bandė gesinti gaisrą gesintuvu, o visiškai jį užgesino atvykę gelbėtojai. Manoma, jog židinio ortakio nedegus apsauginis sluoksnis buvo pažeistas ir dėl didelio karščio užsidegė degios perdangos konstrukcijos. Antrame aukšte išdegė ir buvo išardyta dalis sienų ir grindų. Nuo skaudesnės nelaimės gyventojus išgelbėjo suveikę autonominiai dūmų signalizatoriai.

Teorija

Autonominis dūmų signalizatorius – tai elektrinis prietaisas, maitinamas iš maitinimo elementų arba jame sumontuoto akumuliatoriaus, tvirtinamas pastatų viduje prie lubų arba sienų. Kai šio prietaiso veikimo zonoje atsiranda dūmų arba smalkių, jis pradeda skleisti garsinį pavojaus signalą. Minėti prietaisai įrengiami daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų, poilsio paskirties pastatų patalpose (kempingai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir pan.), statybiniuose vagonėliuose. Jie gali būti neįrengiami patalpose, kuriose yra žemas gaisro kilimo pavojus (dušai, tualetai ir pan.), arba patalpose, kuriose yra įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema ( priešgaisrinė signalizacija). Kiekvienoje patalpoje sumontuojamas nemažiau kaip vienas autonominis dūmų signalizatorius. Koridoriuje, jei jis ilgesnis kaip 12 m, turi būti įrengti ne mažiau kaip du signalizatoriai (abiejuose koridoriaus galuose). Maksimalus vieno autonominio dūmų signalizatoriaus saugomas plotas nustatomas pagal gamintojo reikalavimus, bet ne didesnis kaip 60 m2. Šiuos prietaisus reikia montuoti patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau centro, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų. Nesant techninės galimybės įrengti autonominį dūmų signalizatorių ant lubų, jį galima tvirtinti prie sienos 10 – 15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo. Jei patalpoje lubos yra nuožulnios arba stogas dvišlaitis, autonominiai dūmų signalizatoriai įrengiami ne toliau kaip 0,9 m nuo aukščiausio lubų (pastogės) taško. Patalpose, kuriose išsiskiria degimo produktų dalelių, autonominius dūmų signalizatorius reikia įrengti 6 m atstumu, o nesant tokios galimybės – kuo toliau nuo minėtų dalelių šaltinio (pvz. krosnies pakuros).

Šiuo metu prekyboje autonominių dūmų signalizatorių pasirinkimas yra labai įvairus. Juos galima įsigyti buitiniais elektrotechnikos ir elektronikos prietaisais prekiaujančiose prekybos įstaigose. Siūlomi nuo pačių paprasčiausių, skirtų aptikti tik dūmus arba tik smalkes (anglies monoksidą), iki kombinuotų, kurie gali aptikti ir dūmus, ir smalkes. Vienų signalizatorių maitinimo elementą reikia keisti mažiausiai kartą per metus, kituose sumontuotas ličio elementas tarnausiantis 10 metų. Žinoma, nuo jau minėtų prietaiso savybių priklauso ir jo kaina (nuo 8 iki 50 Eur).

Gyventojams, svarstantiems įsigyti tokį prietaisą, pirmiausia reikėtų nuspręsti, koks galimas pavojus vienoje ar kitoje patalpoje. Pasvarstykime, pvz., jei Jūsų gyvenamasis butas yra daugiabučiame name, jame nenaudojama jokia krosnis ir nėra galimybės bute pasklisti smalkėms, tiks įprasti autonominiai dūmų signalizatoriai, skirti aptikti tik dūmus. Tipiniame 2-3 kambarių bute signalizatorius reiktų įrengti po 1 kiekviename kambaryje ir koridoriuje bei virtuvėje. O jei gyvenamos patalpos šildomos kietojo kuro krosnimis, arba dujas naudojančiais šildymo įrenginiais, tai tokiose patalpose yra galimybė atsirasti ne tik dūmams bet ir smalkėms, kurios yra bekvapės ir bespalvės, todėl čia jau galėtų būti įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, skirti aptikti ir smalkes, ir dūmus.

Aukštaitijos regiono neįgaliųjų žaidynės

Spalio 12 d. Ignalinoje vyko IX Aukštaitijos regiono neįgaliųjų žaidynės. Tai graži sporto, draugystės ir bendravimo šventė. Žaidynes kartu su neįgaliųjų draugijos skyriumi organizavo Ignalinos kultūros ir sporto centras.  Šįkart ignaliniečiai sulaukė svečių iš Visagino, Švenčionių, Zarasų, Rokiškio, Pasvalio. Ignalinai atstovavo dvi komandos – Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos ir neįgaliųjų draugijos. 

Žaidynės ir jų atidarymas vyko Ignalinos sporto ir pramogų centre. Visus pasveikino Neįgaliųjų draugijos Ignalinos skyriaus pirmininkė Regina Slabadienė ir savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Renginyje dalyvavo ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina. Meras džiaugėsi prasmingu renginiu ir linkėjo gerai praleisti laiką. „Idėja organizuoti šias žaidynes – labai svarbi ir reikalinga. Jūs turite puikią progą pabūti drauge, paįvairinti savo gyvenimą naujais įspūdžiais, pasportuoti ir pabendrauti. Dėkoju už jūsų entuziazmą ir linkiu gerų emocijų bei rezultatų…“, – sakė meras.

Neįgaliųjų draugijų vadovams, subūrusiems sportines komandas, įteiktos žaidynių taurės. Meras H. Šiaudinis kiekvienai komandai dovanojo nuotraukų albumus „Ignalina“ ir saldainių „Kurortinė Ignalina“.  Komandų vadovai sveikino draugus, organizatoriams dėkojo už renginį ir perdavė atvežtas dovanas. Regina Slabadienė džiaugėsi dovanotomis gėlėmis.

Žaidynių dalyviai varžėsi net devyniose rungtyse: mėtė krepšinio baudas, kimštinį kamuolį, lankus, plaukė baseine, sėdo prie šachmatų, šaškių stalų, rankos taiklumą bandė strėlyčių mėtymo varžybose. Buvo ir dvi įdomios naujos rungtys. Tai virvele sujungtų kamuoliukų mėtymas ant kopėtėlių ir pupelių rinkimas.

Apdovanojimų ceremonijoje atskirų rungčių vyrų ir moterų grupėse nugalėtojams buvo įteikti medaliai, jauniausi žaidynių dalyviai iš mokyklos „Šaltinėlio“ komandos gavo padėkas. Žaidynių dalyvius ir geriausiai pasirodžiusius sveikino mero pavaduotojas Gintautas Kindurys. „Svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Jūs tą žinote ypač gerai. Dėkoju jums už norą būti kartu, džiaugtis vienas kito sėkme. Nors gyvenime dėl sveikatos esate šiek tiek apriboti, tačiau sveikiesiems rodote ryžto ir optimizmo pavyzdį.“,- sakė vicemeras. 

Iš viso išdalinti net 54 medaliai. Kai kurie dalyviai jų gavo ir po du ar net tris. Ignaliniečiai žaidynėse prizines vietas užėmė baudų mėtymo (Danutė Rakickienė, Ignė Černiauskaitė), lankų mėtymo (Aldona Žukienė, Juozas Vingilis), kimštinio kamuolio mėtymo (Danutė Rakickienė), strėlyčių mėtymo (Regina Slabadienė, Liudmila Palenčienė, Petras Dainys, Romualdas Ramelis) rungtyse, plaukimo varžybose (Liudmila Palenčienė),  žaidime šaškėmis (Antanas Karmonas), kamuoliukų mėtymo (Anfisa Cicėnienė, Aldutė Žukienė, Balys Ustinovičius, Petras Dainys) ir  pupelių rinkimo  (Anfisa Cicėnienė) rungtyse.

Pasibaigus žaidynėms dar neskubėta skirstytis. Renginio šeimininkė Regina Slabadienė visus kvietė pasivaišinti ir smagiai aptarti dienos įspūdžius. Žaidynių dalyviai buvo tikrai gerai nusiteikę, iš jų  galima ir  sveikiesiems pasimokyti  sportinio aktyvumo bei mokėjimo džiaugtis gyvenimu.

Aukcione parduodamos Lietuvos pašto patalpos Palūšėje

Balandžio 4 dieną rengiamas aukcionas, kurio metu pirkėjams bus siūloma įsigyti daugiau nei 40 nekilnojamojo turto objektų Lietuvos didmiesčiuose ir regionuose, šiuo metu priklausančių AB Lietuvos paštas. Tarp parduodamų objektų – Palūšės pašto pastatas, kurio pradinė kaina viršija 96 tūkst. eurų.
 
Visoje Lietuvoje parduodamų objektų vertė – daugiau nei 2,6 mln. eurų (be PVM), bendras jų plotas viršija 16 tūkst. kv.m. Parduodamo turto pradinės kainos svyruoja nuo 425 iki beveik 1 mln. eurų. Atskirai pirkėjams bus siūlomi ir finansinių paslaugų „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriai.
 
Aukcioną organizuoja Lietuvos paštas, bendradarbiaudamas su nekilnojamojo turto (NT) konsultavimo ir tarpininkavimo bendrove „Newsec“. Tarp jame parduodamų objektų – įvairus komercinės, gamybinės, gyvenamosios ir kitos paskirties NT tiek didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek miesteliuose ir kaimuose. Dalis siūlomo turto – didelio ploto patalpos centrinėse miestų dalyse, dėl kurio tikimasi sulaukti ypač didelio pirkėjų susidomėjimo.
 
Tarp brangiausių aukcione parduodamų objektų – administracinės patalpos Druskininkuose, Kudirkos g., kurių kaina viršija 960 tūkst. eurų, ir pašto patalpos Šiaulių centre, Aušros alėjoje, kurių pradinė siūloma kaina – beveik 688 tūkst. eurų. Pigiausių objektų kaina nesiekia 1000 eurų – pavyzdžiui, pašto patalpos Nausėdų kaime (Skuodo raj.) siūlomos pirkėjams už 425 eurų.
 
Pirkėjai taip pat galės įsigyti „namukus“, priklausančius finansinių paslaugų tinklui „PayPost“. Šiam tinklui priklauso beveik 200 klientų aptarnavimo skyrių visoje Lietuvoje, o pardavimui pasiūlyti 7 nenaudojami „PayPost“ skyriai, šiuo metu stovintys Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Biržuose ir Saločiuose, ir 25 skyriai, kurie saugomi sandėliuose. Tiesa, „PayPost“ skyriai bus parduodami ne aukcione, o juos pardavinės tiesiogiai AB Lietuvos paštas. „PayPost“ skyrių kaina svyruoja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, priklausomai nuo jų vietos. Pirkėjai galės įsigyti ir nenaudojamus bei šiuo metu sandėliuose saugomus „PayPost“ skyrius. Jų kaina – 1600 eurai. Pasiūlymus dėl „PayPost“ skyrių galima siųsti adresu AB Lietuvos paštui, J. Jasinskio g. 16, 03500 Vilnius arba el. paštu info@post.lt iki 2016 m. kovo 31 d.
 
„Investicijos į finansinių paslaugų „PayPost“ skyrių tinklą visiškai pasiteisino, ketiname ir toliau aktyviai plėsti jame siūlomų finansinių paslaugų spektrą. Nekilnojamojo turto pirkėjams siūlome įsigyti tik mažą dalį „PayPost“ skyrių, kuriuos iki šiol buvome pasilikę rezerve. Išanalizavę klientų srautus, matome, kad esamas „PayPost“ klientų aptarnavimo skyrių tankis tose vietose, kur yra palikti rezerviniai skyriai, pakankamas. Todėl nusprendėme nenaudojamus objektus pasiūlyti rinkai“, – sako Lietuvos pašto Teisės ir administravimo tarnybos direktorius Gytis Kundrotas.
 
Balandžio mėnesį vyksiantis aukcionas – šeštasis, kurio metu siūloma įsigyti bendrovės valdomą turtą. Ankstesniame aukcione, vykusiame pernai spalį, sėkmingai parduota 11 NT objektų, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 207 tūkst. eurų. Jų bendras plotas viršijo 2,3 tūkst. kvadratinių metrų.
 
Aukcioną rengia nekilnojamojo turto konsultavimo ir tarpininkavimo bendrovė „Resolution advisers LT“, veikianti po prekės ženklu „Newsec“. Daugiau informacijos apie aukcione parduodamus objektus pateikiama www.newsec.lt ir Lietuvos pašto internetinėje svetainėje.

Apie silpnėjantį ledą informavo ugniagesiai ir tai patvirtina pirmieji registruoti įvykiai Utenos apskrityje

Utenoje sekmadienį vasario 7 dieną šalia Dauniškio ežero vyko Žiemos šventė – sportas, sveikata ir Užgavėnių linksmybės. Susirinkusiųjų laukė įvairios smagios pramogos, rungtys, žaidimai.

Utenos APGV komandos ugniagesiai gelbėtojai visus supažindino su saugaus elgesio ant ledo taisyklėmis. Gelbėtojai paaiškino žmonėms kaip suprasti, kada ledas yra tvirtas, kada galima ant jo lipti, ir kaip elgtis įlūžus žmogui. Uteniškiai turėjo progą stebėti, kaip gelbėtojai  gelbsti skęstantįjį ir traukia jį iš vandens. Dauniškio ežere buvo išpjauta eketė, kurioje ugniagesys gelbėtojas vaizdavo skęstantįjį. Gelbėtojai pademonstravo kaip narų rogių pagalba operatyviai skęstantysis iškeliamas iš vandens  ir gabenamas į krantą. Po parodomosios ugniagesių gelbėjimo programos, išpjauta eketė puikiai tiko ledinių maudynių mėgėjams, kuriems vanduo buvo visiškai nešaltas.

Na, o ugniagesiai gelbėtoji visus įspėja, kad dėl atšilusio oro ledas ant vandens telkinių darosi korėtas, o tai įspėjamasis požymis, kad lipti ant ledo darosi nesaugu. 

Kiekvieną žiemą, daugelis žvejų, negali be žūklės, kiti be pramogų, čiuožinėjimo ant ledo. Ledo stiprumas ir stabilumas gali dramatiškai pasikeisti, net per kelias valandas,  priklausomai nuo oro temperatūros, kritulių, vėjo ir saulės poveikio. Kuo daugiau vienu metu veikia faktorių, tuo didėja rizika įlūžti.  Vaikščioti plonu ledu – tas pats kas peilio ašmenimis: tik pastatysi koją ne ten, kur reikia, ir atsidursi po ledu. Korėtas ir porėtas ledas rodo, kad ledo įrimo procesas yra pažengęs.

Esant tokiai ledo būsenai, ledo spalva dažnai būna pilka arba net juoda. Tokia spalva atsiranda dėl vandens, kuris įsigeria į ledo struktūrą. Lipti ant pilkos ar  juodos spalvos ledo reikia vengti, nes toks ledas neatlaiko jokios svorio apkrovos. Patižęs sniegas ant tokio ledo – pavojaus ženklas. Toks požymis rodo, kad po tokiu sniegu ledas nėra tinkamai sušalęs ir pavojingas.

Ugniagesiai gelbėtojai sako, jog lipdami ant ledo turite prisiminti elementarias taisykles:

1. Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų.

2. Eiti žmonių grupei per ledą galima, kai ledo storis ne mažesnis kaip 15 cm, o atstumas tarp žmonių 5–6 metrai;

3. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas;

4.  Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšalusios medžių šakos, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių;

5. Prieš einant ant ledo, reikia apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eiti jomis, nes tai išbandytas kelias. Į krantą grįžti tuo keliu, kuriuo ateita;

6. Einant ledu, reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, nedelsiant grįžti į krantą;

7. Eiti ledu geriau čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo;

8. Ledas labai pavojingas atodrėkių metu.

Tai, kad lipdami ant ledo turime laikytis saugos taisyklių byloja įvykiai. Vasario 5-tos vakare Luodžio ežere, šalia Žagarinės kaimo (Ignalinos raj., Dūkšto seniūnija) ugniagesių pastangomis iškeltas nuskendusio žmogaus kūnas. Jį aptiko į nelaimės vietą nuvykę Visagino PGV narai.  Skenduolis aptiktas plūduriuojantis 500 m nuo kranto atstumu ant vandens paviršiaus ledo properšoje.  Tai pirmoji  netvirto ledo auka Utenos apskrityje  šiais metais.

Vasario 7 dieną 19.38 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Karūnių kaime tvenkinyje įlūžęs traktorius, jame sėdi žmogus. Atvykus Utenos PGV Anykščių PGT gelbėtojams, traktorius buvo įvažiavęs apie 3 m nuo kranto į tvenkinį ir apsemtas vandens iki pat kabinos. Traktoriaus kabinos viduje sėdėjo vyras. Pasitelkus ištraukiamąsias kopėčias vyriškis ištrauktas iš traktoriaus ir perduotas medikams apžiūrai. Traktorius iš vandens telkinio ištrauktas pirmadienį vasario 8 dieną Utenos APGV komandos narų ir Viešintų ugniagesių komandos pastangomis. Narai po vandeniu prie traktoriaus prikabino buksyravimo lyną ir  automobilinės gervės pagalba traktorius buvo ištemptas į krantą.

Oro temperatūra dienomis yra teigiama, ledas dėl to yra gerokai suplonėjęs, bet vis dar atsiranda drąsuolių lipančių ant vandens telkinių žvejoti, kuriuos neretai tenka gelbėti skęstančius arba traukti nuskendusius.Prieš lipdami ant ledo visada įsitikinkite jo tvirtumu, gal tai išgelbės jūsų ar artimųjų gyvybę.

Kiti įvykiai

Vasario 6 dieną šeštadienį 13.18 val. Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Utenos rajono Vyžuonų seniūnijos Kauliniškio kaime dega rūkykla. Atvykus Utenos APGV budinčios pamainos ugniagesiams gelbėtojams medinė rūkykla buvo jau užgesinta pačių gyventojų jėgomis. Gaisro metu sudegė stogas, apdegė rūkyklos sienos. Gaisro priežastis – krosnių ir židinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas.

Tą pačią dieną 19.30 val. Anykščių rajono Skiemonių seniūnijos Gečionių kaimo Gečionių gatvėje degė pirtis. Utenos APGV Anykščių PGT ugniagesiams atvykus į gaisro vietą, iš medinės karkasinės pirties rūko dūmai, palėpėje degė medinis iš lentų sukaltas pirties vėdinimo ortakis. Gaisro metu išdegė ir buvo išardyta 1 m² prie krosnies buvusios sienos, 2 m² medinių lubų.