Alternatyva darboholikams – trumpos biudžetinės kelionės

Po truputį šylantys orai ir į duris besibeldžiantis pavasaris kartu sugrąžina norą keliauti. Tačiau įtempti grafikai bei pinigų stygius gali sutrukdyti išvažiuoti savaitei ar dviem į tolimus kraštus. Kaip puiki alternatyva ilgoms kelionėms atsiranda kelių dienų išvykos, nereikalaujančios didelio biudžeto. Į ką derėtų atsižvelgti planuojant trumpą biudžetinę kelionę į užsienį?

Žemesnės kainos – vidury savaitės

Pasak keliautojo, kelionių agentūros „Tedo.lt“ įkūrėjo Tado Kertenio, ieškant geriausių kainų atostogoms patartina išvyką planuoti ne savaitgaliais. „Pigiausius bilietus rasite darbo dienomis. Pavyzdžiui, skrydis trečiadienį su grįžimu šeštadienį gali būti kelis kartus pigesnis nei analogiškos krypties kelionė lėktuvu savaitgalį. Taip pat, pigiausi bilietai būna po švenčių arba tarpušvenčiu – į tai atsižvelgus, galima surasti puikių pasiūlymų“, – patikino ekspertas. 

Kaip vieną labiausiai kainas lemiančių kriterijų kelionių ekspertas įvardina sezoniškumą. Anot jo, labiausiai apsimoka keliauti ten, kur neužilgo prasidės sezonas – tokiu atveju gausite tą pačią kokybę už mažesnę kainą. „Turkijoje turistinis sezonas prasideda birželį, tačiau šilumos pilnaverčiam poilsiui užtenka jau balandžio pabaigoje. Tad keliaudami į Turkijos kurortus gegužę jūs išleisite gerokai mažiau, tačiau vis tiek galėsite pasidžiaugti šilta jūra bei saule“, – kalbėjo pašnekovas. 

Atsiliepimai – svarbiau nei žvaigždutės

Šiandien, nakvynės vietos išsirinkimas yra tapęs kur kas paprastesnis. Kaip teigia Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, nuolatinių inovacijų  dėka, alternatyvas tradiciniams viešbučiams galima atrasti naudojantis išmaniuoju telefonu ir specialiomis programėlėmis. Tokios interneto platformos kaip „Airbnb“ ar „Couchsurfing“ gali padėti susirasti gyvenamą vietą už gerokai mažesnę kainą, arba apskritai nemokamai. Be to, jos gali pasiūlyti apsigyventi neįprastose, unikaliose erdvėse, ko negali pasiūlyti viešbučiai. 

Tuo tarpu T. Kertenis įspėjo, jog, nesvarbu, kokiu būdu ieškoma nakvynės vieta, svarbiausiai paskaityti atsiliepimus, nes šie tapo patikimesni negu viešbučio žvaigždučių skaičius. „Kai kuriuose valstybėse, ypatingai Pietų Europoje, keturių žvaigždučių viešbutis gali atrodyti prasčiau negu dviejų žvaigždučių nakvynės namai. Nors skaitydami viešbučio aprašymą to nepamatysite, keliautojų atsiliepimuose tai tikrai bus paminėta. Taip pat galima peržiūrėti kelionių agentūrų pasiūlymus – jos yra suinteresuotos klientų sugrįžimu, todėl agentūrų siūlomi viešbučiai dažniausiai būna patikimi bei atitinkantys siūlomą kokybę,“ – sakė T. Kertenis.

Išmanusis telefonas – geriausias pagalbininkas

Nors vyrauja įsitikinimas, jog kelionės ir nakvynės išlaidos sudaro didžiausią išlaidų dalį, „turistaudami“ dažnai išleidžiame gerokai daugiau, nei galbūt norėtume. „Nežinodami vietinių subtilybių, vaikščiodami pagrindiniais turistų takais, galime sumokėti už paslaugą net kelis kartus daugiau, negu ji to verta. Pasidomėjus, kur galima rasti gerą, neturistinį restoraną ar įdomių ir nemokamų lankytinų vietų, galima nemažai sutaupyti.“ – teigė T. Kertenis.

S. Skupo nuomone, padėti išvengti turistų spąstų ir sutaupyti pinigų, lankantis naujose vietose, ir vėl gali mobiliosios programėlės. „Technologijos mums suteikia galimybę keliaujant pasikliauti ne vien turistiniais lankstinukais, bet ir milijonų žmonių patirtimis. Kasdien tobulėjančios programėlės leidžia vis daugiau informacijos turėti tiesiog savo telefone ar planšetėje“, – sakė jis. 

Viena tokių programėlių yra „Trip Advisor“.  Ji leidžia surasti puikių restoranų už priimtiną kainą, taip pat ir įvairių neatrastų turistinių objektų. Kita keliones palengvinanti programėlė – „Lonely Planet“. Joje yra sutalpinti įvairių miestų bei regionų gidai, žemėlapiai, lankytinų vietų darbo laikas, ir kita naudinga informacija. Galiausiai, sužinoti apie vietinių mėgstamiausias vietas padės „Foursquare“ aplikacija.

Alkoholinių gėrimų pardavėjai privalės reikalauti dokumento tik kilus abejonių dėl pirkėjo amžiaus

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4681(2), kuriomis nutarta įtvirtinti nuostatą, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tik tuo atveju, kai yra abejonių, kad asmuo yra pilnametis. Už šį pakeitimą balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 8 parlamentarai.

„Didiesiems prekybos tinklams pasirašius memorandumą ir nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio alkoholinių gėrimų pardavėjams pradėjus reikalauti iš visų pirkėjų, perkančių alkoholinius gėrimus, asmens dokumentų, kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo visų pirkėjų, perkančių alkoholinius gėrimus, prašyti pateikti asmens dokumentą. Dokumentą turi pateikti visi pirkėjai, net ir tie, kurie nekelia abejonių dėl savo amžiaus“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Pasiūlymo iniciatoriai mano, kad didžiųjų prekybos centrų pasirašytas memorandumas, skirtas imituoti kovą su alkoholizmu, nukreipti dėmesį nuo veiksmingų priemonių prieš alkoholio vartojimą ir siekiantis visuomenės akyse reabilituoti alkoholinių gėrimų pardavėjus, bet ne mažinantis alkoholio vartojimą tarp jaunuolių.

Agronomas pataria kaip šiltnamį paruošti rudeniui

Rudenį, kai šiltnamyje skinami paskutiniai pomidorai ir agurkai, daržininkai pamažu pradeda ruoštis žiemai. Užmarštyje palikę žemės ūkio darbus, jie skuba kaupti atsargas bei konservuoti užaugintas gėrybes – juk kito derliaus teks laukti iki kitų metų. Kaip tinkamai paruošti šiltnamį žiemai, pasakoja didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas.

Pakeiskite žemę

Žemės ūkio specialistas pataria, pasibaigus agurkų ir pomidorų derliui, perkasus dirvą į ją pasėti greitai sudygstančius augalus, geriausia – garstyčias arba rapsą. Tą geriausia padaryti iki rugsėjo mėnesio vidurio. „Šie augalai pagerins dirvožemio struktūrą, padidins humuso kiekį ir praturtins ją maisto medžiagomis bei padės natūraliai pasiruošti sekančiam sezonui“, – sako N. Rakickas.

„Pasibaigus pomidorų ir agurkų derliui, šiltnamio dirva tampa skurdi ir joje atsiranda įvairių ligų sukėlėjų, todėl reikia nepamiršti, kad rudenį šiltnamį būtina paruošti būsimam sezonui. Jei nespėsite laiku sutvarkyti ir išvalyti šiltnamio, pavasarį pasitiksite su didesne ligų bei kenkėjų tikimybe“, – pasakoja „Kietaviškių gausos“ vyr. agronomas.

Pašalinkite augalų liekanas

Žemės ūkio specialistas teigia, kad labai svarbu susitvarkyti ne tik pačiame šiltnamyje, bet ir aptvarkyti teritoriją aplink jį. „Šiltnamį ruošiant žiemai, visų pirma iš jo šalinamos visos augalinės liekanos, t. y. reikia, kad jame visiškai neliktų lapų, stiebų ar vaisių liekanų“, – atkreipia dėmesį agronomas.

Specialistas pataria vegetacijos metu ant augalų pastebėjus neaiškias spalvas ar keistus darinius, kurie panašu, kad susargdino augalą, nerizikuoti ir siekiant išvengti problemų – juos sudeginti. Dirbant visus darbus reikia maksimaliai laikytis higienos normų ir tvarkytis apsirengus darbinius drabužius bei tam naudoti tinkamus įrankius.

Sutvarkykite šiltnamio vidų ir teritoriją aplink

Pašalinus augalų liekanas, šiltnamis turi būti kruopščiai išvalytas. Daržininkai turi surinkti jame nukritusius lapus ir daržovių rišimui ar kitam formavimui buvusias reikalingas medžiagas (virves, siūlus ir pan.).

„Sanitarinis šiltnamio valymas profilaktiškai atliekamas sezono metu, tačiau rudenį tai daryti – būtina. Valydami šiltnamį, nepamirškite jame užvešėjusių piktžolių ir nepalikite jų kitiems metams – išraukite“, – pataria vyr. agronomas N. Rakickas. Valymui naudokite kasdienes priemones – paprastą vandenį bei šepetį. Paskutinis darbas prieš žiemą – šiltnamio dirvos perkasimas, kurį geriausia atlikti lapkričio mėnesį ir jokiu būdu to nepalikti pavasariui.

75-metį šventė savivaldybės bendardrabiavimo partnerė Lietuvos mokslų akademija

Antradienį, vasario 23 dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dalyvavo Vilniuje vykusiame iškilmingame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkime, skirtame Lietuvos mokslų akademijos 75-mečiui.

Akademikus, mokslininkus su Mokslų akademijos jubiliejumi pasveikino Lietuvos Respublikos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius. Renginio metu  įteiktos LMA vardinės premijos, asociacijos INFOBALT diplomai ir stipendijos. Sveikinimus išsakė ir įvairių šalies mokslo įstaigų atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacija, bendradarbiavimo partneriai.

„Didžiuojamės, kad jau penktus metus Ignalinos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija ir gali  džiaugtis bendrais prasmingais renginiais, vertinga  patirtimi ir naujomis galimybėmis. Garbingo jubiliejaus proga leiskite Jums visų pirma palinkėti produktyvios mokslinės veiklos, naujų aukštų siekių ir sėkmingo Lietuvos reprezentavimo pasaulyje. Nuoširdžiai dėkojame ir už mūsų savivaldybei rodomą dėmesį bei nuoširdžią draugystę“,- sveikinimo kalboje sakė meras Henrikas Šiaudinis ir dovanojo meninį stiklo dirbinį – laikrodį su savivaldybės simbolika.

2012 m. kovo 27 dieną Ignalinos rajono savivaldybė ir LMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir   įsipareigojo bendradarbiauti kultūros, turizmo, verslo plėtros, švietimo ir kitose srityse.  Ignalinoje surengtos mokslų akademijos dienos, kurių metu skaitytos įdomios paskaitos apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, nedarbo problematiką, teikti pasiūlymai apie mineralinio vandens panaudojimą, krašto muziejaus kūrimą. Gyventojai labai domėjosi sveikos gyvensenos mokymais, mokiniai – naujausių mokslo pasiekimų,  perspektyviausių ateities profesijų pristatymais. 2013 m. spalio 18 dieną mokslų akademijoje buvo surengtas Ignalinos krašto pristatymas, kurį papuošė  mūsų mokinių dailės, keramikos darbų parodos bei Miko Petrausko muzikos mokyklos  koncertas. Savo gimtojo krašto pasiekimais džiaugėsi kraštiečiai. Mokiniai turėjo galimybę aplankyti Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką bei Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Informacinių technologijų centrą.

75-metį šventė savivaldybės bendardrabiavimo partnerė Lietuvos mokslų akademija

Antradienį, vasario 23 dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dalyvavo Vilniuje vykusiame iškilmingame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkime, skirtame Lietuvos mokslų akademijos 75-mečiui.

Akademikus, mokslininkus su Mokslų akademijos jubiliejumi pasveikino Lietuvos Respublikos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius. Renginio metu  įteiktos LMA vardinės premijos, asociacijos INFOBALT diplomai ir stipendijos. Sveikinimus išsakė ir įvairių šalies mokslo įstaigų atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacija, bendradarbiavimo partneriai.

„Didžiuojamės, kad jau penktus metus Ignalinos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija ir gali  džiaugtis bendrais prasmingais renginiais, vertinga  patirtimi ir naujomis galimybėmis. Garbingo jubiliejaus proga leiskite Jums visų pirma palinkėti produktyvios mokslinės veiklos, naujų aukštų siekių ir sėkmingo Lietuvos reprezentavimo pasaulyje. Nuoširdžiai dėkojame ir už mūsų savivaldybei rodomą dėmesį bei nuoširdžią draugystę“,- sveikinimo kalboje sakė meras Henrikas Šiaudinis ir dovanojo meninį stiklo dirbinį – laikrodį su savivaldybės simbolika.

2012 m. kovo 27 dieną Ignalinos rajono savivaldybė ir LMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir   įsipareigojo bendradarbiauti kultūros, turizmo, verslo plėtros, švietimo ir kitose srityse.  Ignalinoje surengtos mokslų akademijos dienos, kurių metu skaitytos įdomios paskaitos apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, nedarbo problematiką, teikti pasiūlymai apie mineralinio vandens panaudojimą, krašto muziejaus kūrimą. Gyventojai labai domėjosi sveikos gyvensenos mokymais, mokiniai – naujausių mokslo pasiekimų,  perspektyviausių ateities profesijų pristatymais. 2013 m. spalio 18 dieną mokslų akademijoje buvo surengtas Ignalinos krašto pristatymas, kurį papuošė  mūsų mokinių dailės, keramikos darbų parodos bei Miko Petrausko muzikos mokyklos  koncertas. Savo gimtojo krašto pasiekimais džiaugėsi kraštiečiai. Mokiniai turėjo galimybę aplankyti Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką bei Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Informacinių technologijų centrą.

2015 m. trigubai išaugo naujų mobiliųjų kenkėjiškų programų apimtis

2015 m. kenkėjiškų programų, nukreiptų į mobiliųjų įrenginių naudotojus, apimtis išaugo daugiau nei tris kartus, palyginti su 2014 m. Pavojingiausios 2015 m. grėsmės buvo išpirkų reikalaujančios programos, kenkėjiškos programos, gebančios užkrėstame prietaise gauti neribotas teises, ir duomenų vagys, įskaitant finansines kenkėjiškas programas. Tai yra pagrindinės „Kaspersky Lab“ antikenkėjiškų programų tyrimo grupės parengtos metinės mobiliosios virusologijos ataskaitos išvados.

2015 m. mobiliųjų grėsmių apžvalga skaičiais:

884,774 naujos kenkėjiškos programos buvo aptiktos „Kaspersky Lab“, tai trigubas padidėjimas, palyginti su 2014 m. (295,539).
Naujų mobiliųjų banko „Trojos“ virusų skaičius sumažėjo nuo 16,586 (2014 m.) iki 7,030. 
94,344 unikalių naudotojų buvo užpulti mobiliųjų išpirkos reikalaujančių programų – jų padaugėjo penkis kartus, palyginti su 2014 m. (18,478).

Išpirkos reikalaujančių programų skaičius auga

2015 m. – išpirkos reikalaujančių programų metai. Kai prietaisas užkrečiamas šio tipo kenkėjiška programa, įrenginys blokuojamas iškylančiais langais su pranešimu, kad naudotojas įvykdė neteisėtus veiksmus. Norėdamas atrakinti prietaisą naudotojas turi sumokėti išpirką nuo 12 iki 100 JAV dolerių.

„Kaspersky Lab“ mobiliesiems įrenginiams skirtų produktų naudotojų, užpultų išpirkos reikalaujančiu virusu, padaugėjo nuo 1,1 proc. 2014 m. iki 3,8 proc. 2015 m. Išpuoliai buvo užregistruoti 156 šalyse, iš jų labiausiai nukentėjo Rusija, Vokietija ir Kazachstanas. „Trojan-Ransom.AndroidOS.Small“ virusas ir jo modifikacija „Trojan-Ransom.AndroidOS.Small.o“ buvo aktyviausi Rusijoje ir Kazachstane. Pernai „Small.o“ buvo labiausiai paplitęs tarp visų mobiliųjų „Kaspersky Lab“ aptiktų virusų.

Išpirkos reikalaujančių programų modifikacijų skaičius išaugo 3,5 karto, tai įrodymas, kad sukčiai mato vis didesnę perspektyvą užsidirbti šantažuojant naudotojus. 2016 m. matomas kompleksinių kenkėjiškų programų ir jų modifikacijų augimas ir geografijos plitimas.

Kenkėjiškos programos su išskirtinėmis prieigos teisėmis – kita grėsminga tendencija

Beveik pusė iš 20 sąrašo viršuje esančių „Trojos“ virusų 2015 m. buvo kenkėjiškos programos, sukeliančios mobiliųjų prietaisų pažeidimus. Pernai labiausiai paplitę buvo „Fadeb“, „Leech“, „Rootnik“, „Gorpro“ ir „Ztorg“ virusai. Sukčiai juos platina įvairiais būdais: per kenkėjiškus interneto reklamos langus, netikrus žaidimus ir kitas teisėtas programėles, parduodamas oficialiose parduotuvėse. Kai kuriais atvejais virusai buvo pateikiami kaip teisėta programinė įranga, iš anksto pardavėjo įdiegta į įrenginį.

Kai kurios iš šių programų turi galimybę įgyti išskirtines naudotojo prieigos teises. Tokios teisės užpuolikams suteikia beveik neribotą galimybę keisti įrenginyje saugomą informaciją. Sėkmingai įdiegtos kenkėjiškos programos beveik neįmanoma ištrinti, net ir po perkrovimo į gamyklinius nustatymus. Mobiliosios kenkėjiškos programos su išskirtine prieiga atsirado apie 2011 m., o pernai buvo itin populiarios tarp kibernetinių nusikaltėlių. Tai tikriausiai tęsis ir 2016 m.

Apsaugokite savo pinigus nuo mobiliųjų banko kenkėjiškų programų

Bankiniai „Trojos“ virusai tampa vis sudėtingesni, nors modifikacijų skaičius ir mažėja. Patekusi į klientų sistemas ar prietaisus kenkėjiška programa teisėtus banko puslapius ar interneto mokėjimo programas uždengia padirbtais. Tokių programų naudojimo skalė 2015 m. smarkiai išaugo. Dabar kibernetiniai nusikaltėliai, taikydami tik vienos rūšies kenkėjišką programą, gali pulti dešimties bankų klientus, esančius skirtingose šalyse; anksčiau gebėjo užpulti tik vieną ar dvi finansinių paslaugų organizacijas tik keliose šalyse. Tokios daugiatikslės kenkėjiškos programos pavyzdys yra „Acecard“ virusas, turintis įrankius išpuoliams prieš kelių dešimčių bankų ir interneto paslaugų naudotojus.

„Mobilieji prietaisai tampa vis funkcionalesni, kibernetiniai nusikaltėliai vykdo vis sudėtingesnius išpuolius bandydami pavogti naudotojų pinigus. Pernai buvo bankinių „Trojos“ ir išpirkų reikalaujančių virusų metai. Reklaminiai šlamštalaiškiai plačiai naudoti, kad prietaisus būtų galima užkrėsti sudėtingesnėmis kenkėjiškomis programomis. Taip pat matėme augantį susidomėjimą kenkėjiškomis programomis, gebančiomis gauti išskirtinę prieigą naudotojų įrenginiuose. Tad tikrai nereikėtų pamiršti patikimų mobiliųjų antivirusinių programų. Turėkite omenyje, kad grėsmių prevencija yra geriau nei nuostoliai po užkrėtimo“, – pataria Romanas Unučekas, „Kaspersky Lab“ kenkėjiškų programų vyriausiasis analitikas JAV.

Grėsmės mobiliajame telefone: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?

Išmaniaisiais įrenginiais ir internetu kasdien naudojasi kiekvienas vaikas. Ne veltui juokaujama, jog šiuolaikiniai vaikai pirmiau išmoksta naudotis internetu nei kalbėti. Tačiau internete slypi įvairūs pavojai, apie kuriuos svarbu informuoti vaikus ir padėti nuo jų apsisaugoti – tuo įsitikinęs „Omnitel“ Žinių ir kompetencijų valdymo koordinatorius Rimvydas Jurkuvėnas.

„Lankydamasis mokyklose pastebiu, kad išmaniaisiais įrenginiais naudojasi vis daugiau jaunesnio amžiaus moksleivių. Nuolatinis jungimasis prie interneto, programėlių siuntimas ir bendravimas socialiniuose tinkluose jau tapo šiuolaikinių vaikų gyvenimo būdo dalimi. Tačiau šios interneto galimybės siejamos ir su tam tikrais pavojais, apie kuriuos būtina žinoti tiek vaikams, tiek jų tėveliams“, – sako R. Jurkuvėnas, vasario 8-12 dienomis dalyvausiantis profesinio orientavimo iniciatyvos „Kam to reikia?!“ kartu su partneriais organizuojamoje Saugaus interneto savaitėje.

Įspėja apie programėles

R. Jurkuvėnas įspėja apie įvairias grėsmes, slypinčias vaikų pamėgtose mobiliosiose programėlėse. „Nežinomų gamintojų programėlės gali būti nekokybiškos. Taip pat per jas į mobiliuosius įrenginius gali patekti įvairūs virusai, padedantys programėlių gamintojams kaupti mūsų asmeninius duomenis – interneto naršyklės istoriją, telefone saugomas nuotraukas ar netgi draugų telefonų numerius“, – apie programėlių keliamus pavojus pasakoja „Omnitel“ žinių ir kompetencijų koordinatorius.

Pasak jo, turint prieigą prie vartotojų asmeninių duomenų, jais nesunku manipuliuoti. Programėlių savininkai gali pradėti skelbti komercinę ar kitą žalingo turinio informaciją asmeniniuose socialinių tinklų puslapiuose pačiam savininkui to neįtariant. Asmeninė informacija taip pat gali būti perduodama trečiosioms šalims siekiant pelno.

„Jei programėlės gamintojas nėra žinomas, negalime būti tikri dėl savo duomenų saugumo. Todėl verčiau naudotis tik gerai žinomų, patikimų gamintojų mobiliosiomis programėlėmis. Taip pat, kad patys nesukeltume grėsmės savo privatumui, svarbu perskaityti sąlygas prieš patvirtinant programėlės įrašymą į telefoną ar planšetinį kompiuterį“, – aiškina „Kam to reikia?!“ savanoris.

Patyčios – ir virtualioje erdvėje

Dar viena vaikų tykanti grėsmė – virtualios patyčios. „Vaikai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tad natūralu, jog kartais tarp vaikų pasireiškiantis negarbingas, silpnesniuosius žeminantis elgesys persikėlė ir ten. Kadangi jungtis prie Wi-Fi tampa vis paprasčiau, nesunku išlaikyti anonimiškumą, virtualių patyčių mastai taip pat auga“, – pastebi R. Jurkuvėnas.

Jis primena, kad žeminančio pobūdžio elgesys gali sutrikdyti emocinę ir psichologinę vaiko būseną, todėl patyčių negalima ignoruoti: „Patyčios ugdo vaikų priešiškumą išoriniam pasauliui, nepilnavertiškumo jausmą, o tam tikrais atvejais gali lemti ir rimtesnius psichologinius sutrikimus. Tad didelė klaida – manyti, jog vaikų nesutarimai ir patyčios išsispręs savaime, vaikams augant. Todėl kalbėdami su vaikais apie saugumą internete, tėvai turėtų paaiškinti ir pagarbaus elgesio principus.“

Tėvams, kurie įtaria, jog jų vaikas patiria patyčias, specialistas pataria atvirai kalbėtis ir stengtis sukurti aplinką, kurioje vaikas nebijotų dalintis jausmais ir išsisakytų apie išgyvenimus.

Apie saugų internetą kalbės mokyklose

„Žinių apie saugumą internete vaikams iš tiesų trūksta – tai pastebi ir „Kam to reikia?!“ savanoriai, ir mokyklų pedagogai. Tad kasmet į pagalbą kviečiame specialistus, kad šie su vaikais aptartų jiems aktualiausius klausimus. Per visą savaitę susitikimuose su bendrovių atstovais sudalyvaus beveik 5,5 tūkst. mokinių“, – komentavo Saugesnio interneto savaitę kartu su partneriais iniciavusios „Kam to reikia?!“ direktorė Rūta Radzevičiūtė.

Trečius metus vyksiančioje Saugaus interneto savaitėje norą dalyvauti pareiškė 25 bendrovės, tarp kurių ir „Swedbank“, „Teo“, „Nod Baltic“, „ CSC Baltic“, „Omnitel“.

Krikonių kaimo bendruomenė šventė tilto atidarymą

Rugsėjo 3 dieną Ignalinos rajono Mielagėnų seniūnijos Krikonių kaimo bendruomenė surengė linksmą šventę.  Paminėtas tikrai džiugus įvykis – šią vasarą vietoj buvusio avarinės būklės medinio tilto per Kančioginos upę buvo pastatytas naujas ir tvirtas betoninis. Į tilto atidarymo renginį atvyko ir buvo šiltai sutiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Svečią lydėjo rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministrė Lina Kūjalytė, savivaldybės vicemeras Gintautas Kindurys, seniūnė Milda Bielinienė, kiti savivaldybės administracijos atstovai, statybininkai. Tiltą pašventino Naujojo Daugėliškio klebonas Bernardas Augaitis.

Žmonės labai nuoširdžiai dėkojo už tokį reikalingą statinį – pievelėje šalia tilto raudonomis šermukšnio kekėmis išdėliojo žodį „Ačiū“. Bendruomenės pirmininkė Alma Nevierienė garbingus svečius pakvietė perkirpti juostelę, apdovanojo rudens ir ūkio gėrybėmis. Ministras pasidžiaugė aktyviais Krikonių kaimo bendruomenės nariais, dėkojo už svetingumą ir sakė, kad tiltas ar kelias kaimo žmogui yra labai svarbus dalykas, nes kaipgi gali džiaugtis dideliais šalies projektais, jei tiltas begriūvantis ar kelias labai prastas. Naudodamiesi proga krikoniškiai prašė ministro skirti lėšų ir kelio asfaltavimui.

Meras Henrikas Šiaudinis dėkojo ministrui už tilto statybai skirtas lėšas, pasidžiaugė sėkmingai atliktais darbais ir tuo, kad ministerija atkreipė dėmesį į kaimo žmonių poreikius. Meras ministrui dovanojo etnografiniame Katinautiškės kaime Per Svylos upę neseniai pastatyto tilto, kurio dėl laiko stokos ministras nespėjo aplankyti,  nuotrauką.

Krikonių tilto  statybos projekto vertė 106 tūkst. eurų. Jis įrengtas iš surenkamų metalo konstrukcijų su gelžbetonio pamatais, važiuojamoji jo dalis padengta asfaltu. Ant tilto ir jo prieigose pastatyti metaliniai barjerai, ant kurių pritvirtinti specialūs atšvaitai. Tilto šlaitai sutvirtinti betoninėmis plokštėmis, sutvarkyta aplinka. Darbus atlikusios UAB „Švykai“ direktorių Gediminą Švyką apdovanojo ir kaimo bendruomenė, ir seniūnė. Žmonės jam nupynė ąžuolo vainiką.

Smagi buvo naujojo tilto išbandymo ceremonija. Juo praėjo šventės gaspadinė Stefutė, pravažiavo maža mergytė, minanti triratuką, vėliau – automobilis, traktorius, o svečiai pravežti arkliuko traukiamu vežimaičiu. Kaimo bendruomenė visus pakvietė į šventę. Susirinkusius pievelėje kaimo viduryje linksmino Švenčionių miesto šokių kolektyvas „Trepsis“ (vad. Jolanta Razmienė) ir Ignalinos kultūros ir sporto centro kapela „Ringė“ (vad. Frančeska Skačkauskienė).

Bendruomenė pristatė krikoniškių išaugintą derlių, medžioklės trofėjų parodą, darbščiųjų kūrėjų tautodailės darbus, paruošė gausų vaišių stalą. Katiluose garavo žuvienė ir grybų sriuba. Seniūnė ir meras apdovanojo darbščiausius kaimo ūkininkus Alytę ir Saulių Bukauskus, Sigitą ir Rimą Filipavičius, Ingą Rimašienę, Tadą ir Liną Bukauskus. Už gražias iniciatyvas bei aktyvią veiklą dėkota bendruomenės pirmininkei Almai Nevierienei. Bičiulius sveikino Grybėnų ir Trūdų bendruomenių atstovai. Šventę kiek sugadino lietus, tačiau geros nuotaikos jis nenuplovė.

Įgyvendintas projektas „Puošiame Linkmenis“

Linkmenų kaimo bendruomenė domisi savo krašto istorine praeitimi, puoselėja jo grožį. Tikime, kad prie to  prisidės ir įgyvendintas projektas „Puošiame Linkmenis“, finansuotas iš Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšų pagal kultūrinių, socialinių, švietimo, sporto veiklų, turizmo plėtojimo priemonių programą.

Prie atrestauruoto Linkmenų kaimo kryžiaus, žyminčio istorinę Lietuvos – Lenkijos demarkacinę liniją, pagal šį projektą buvo nutiestas takelis, sutvarkyta aplinka, pasodinti dekoratyviniai  augalai. Projekto rezultatais grožėsis  ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykstantys svečiai.

Už pagalbą ir geranoriškumą norime padėkoti Linkmenų seniūnijai, E. Kiminiaus IĮ „Limino medelynas“ ir visiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo savanorišku darbu.

Daugėliškiečių dovana Ignalinai Daugiau skaitykite:

Balandžio 22 ir 23 dienomis su grupele Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių nusprendėme padaryti kitokią dovaną mūsų visų mylimai Ignalinai. Lietingą penktadienio rytą susiruošėme į kelionę valtimis…

Nusprendėme, kad reikia ir ežero pakrantę sutvarkyti, ne tik teritoriją aplink mokyklą. Bendradarbiaudami su Aukštaitijos nacionaliniu parku, sutvarkėme Žeimenio ežero pakrantę. Šiukšlių radome ir surinkome tikrai daug. Mokiniai stebėjosi žmonių abejingumu gamtai: juk ji jiems duoda tiek daug, o jie… Diskutavome, ar tie patys žmonės grįžta į tą pačią, jų pačių prišiukšlintą vietą. Mokiniai įsitikino, kad šiukšlinimas labai kenkia gamtai, nors jie patys taip nesielgia. Bet šios mūsų išvykos į Pakretuonės vandens  malūną tikslas buvo dar vienas – padaryti dovaną Ignalinos jubiliejui, paveikslą iš gamtinės medžiagos. Todėl pakrantėse stojome ne tik šiukšlių rinkti, bet ir ieškoti to, ką galima būtų panaudoti mūsų sugalvotam paveikslui.

Nuplaukę į Pakretuonę su meile galvodami apie Ignaliną pradėjome „tapyti“ paveikslą. Tapėme ilgai, beveik keturias valandas. Mums jis pavyko gražus, išpuoselėtas. Šiam darbui atidavėme visą širdį. Pakretuonės vandens malūne praleidome puikią, linksmą, labai dainingą naktį. Mokiniai dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie Aukštaitijos nacionalinį parką“. Nugalėtojai buvo apdovanoti. Po viktorinos sekė puikus talentų konkursas. Norintieji dainavo bei šoko. Štai toks buvo mūsų pirmasis, bet tikrai ne paskutinis šių metų žygis gražiosios Ignalinos, labai gražiomis apylinkėmis. Labai tikimės, kad dovana patiks ir Ignalinai.

Džiaugiamės, kad šios išvykos metu pavyko padovanoti Ignalinai net dvi dovanas: sutvarkėme ežero pakrantę ir su didele meile padarėme puikų paveikslą Ignalinos jubiliejui.

Su mokiniais dar kartą supratome, kad mes labai mylime savo kraštą, jo gamtą. Tiek daug yra vietų, kur galima saugiai, linksmai ir prasmingai leisti laisvalaikį, bendrauti su draugais, negalvojant apie žalingus įpročius ar kitą netinkamą laiko leidimą.  Šiais metais žygiuosime dar daug kartų, todėl su nekantrumu laukiame kito žygio…