2012 m. Vasario 05 d., Sekmadienis,
Mokesčių našta vis labiau spaudžia kiekvieną rajono gyventoją. Net ir daugelis iki šiol karštai įrodinėję mokesčių svarbą kiekvieno mūsų gyvenime ir valstybės klestėjime, po truputį nuleidžia rankas.
Prasidėjus pajamų deklaravimo bumui, apie naujoves ir ne itin malonias staigmenas kalbamės su Utenos apskrities VMI Ignalinos skyriaus vedėjo pavaduotoja Sigute BAGDONIENE.
– Nuo kada gyventojai jau gali deklaruoti pajamas?
– Gyventojų pajamų deklaracijas už 2009 m. galima teikti jau nuo sausio 1 d. Preliminarios deklaracijos, kuriose yra Valstybinės mokesčių inspekcijos turimi ir trečiųjų šaltinių pateikti duomenys apie gyventojų 2009 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, Elektroninėje deklaravimo sistemoje pateikiamos nuo kovo, nes tretieji šaltiniai duomenis VMI šiais metais turėjo pateikti iki vasario 17 d.
– Kodėl buvo atidėtas preliminarių deklaracijų pateikimo gyventojams laikas?
– VMI, analizuodama darbdavių bei kitų trečiųjų šaltinių (bankų, draudimo kompanijų, aukštųjų mokyklų ir pan.) pateiktą informaciją apie gyventojų pajamas ir jų patirtas išlaidas, kuri reikalinga preliminarioms (iš dalies užpildytoms) deklaracijoms suformuoti, rado nemažai klaidų. Be to, nemaža dalis darbdavių buvo nepateikę informacijos apie darbuotojų pajamas.
– Kokias pajamas privalu deklaruoti?
– Visas per 2009 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas, išskyrus neapmokestinamąsias, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše.
– Už ką galima susigrąžinti išlaidų?
– Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas dalį pajamų mokesčio gali susigrąžinti už gyvybės draudimo įmokas; pensijų įmokas į pensijų fondus; palūkanas už vieną kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, kai paskola buvo paimta ir būsto įsigijimo (statybos) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.; profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija; vieną 2004–2008 m. įsigytą pagal lizingo sutartį asmeninį kompiuterį su programine įranga.
– Kas privalo deklaruoti pajamas, turtą?
– Pajamas bei turtą privalo deklaruoti valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. ir jų šeimos nariai. Šie asmenys iki š. m. gegužės 3 d. turi pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir pajamų deklaraciją.
Pajamas deklaruoti taip pat privalo ir individualiai dirbantys gyventojai, kurie VMI užsiregistravo kaip vykdantys arba vykdę individualią veiklą pagal pažymą, įsigiję verslo liudijimą; žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ( ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus 14 Europinio dydžio vienetų (EDV) ir kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį viršijo 10 000 Lt, žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gyventojai, gavę tik su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau privalantys deklaruoti pajamas dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo, gyventojai, gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą bei kai kurie kiti mokesčių mokėtojai.
Nauja tai, kad nuo šių metų turtą deklaruoti privalo gyventojai, kurie nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sulaukė 18 m. ar įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir nėra deklaravę turimo turto. Jie privalės deklaruoti 2009 m. gruodžio 31 d. turėtą (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turimą) turtą, t. y., pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jei jų bendra suma viršija 5000 Lt; paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jei jų bendra suma viršija 5000 Lt; vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 5000 Lt; nekilnojamą daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos nekilnojamo turto registre; pinigines lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5000 Lt; meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 5000 Lt
Gyventojas, abejojantis, ar privalo teikti deklaraciją, visą informaciją gali gauti paskambinęs VMI Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba apsilankęs VMI interneto puslapyje www.vmi.lt.
– Kas pasikeitė šiemetiniame e. deklaravime? Kokios šių metų naujovės?
– Kaip ir ankstesniais metais, gyventojams, deklaruojantiems pajamas elektroniniu būdu, yra paruoštos preliminarios deklaracijos, kurios šiais metais dar išsamesnės. Taip pat teisingai užpildyti deklaracijas padės atnaujintas elektroninis vedlys, o apskaičiuoti taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau - NPD) – integruota skaičiuoklė.
Labai svarbu paminėti, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatyta kitokia NPD taikymo tvarka. Neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o metinis NPD negali būti didesnis negu 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų.
Kai gyventojo metinės pajamos yra didesnės kaip 9600 Lt, konkretus taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę, vadovaujantis principu, kad didėjant metinėms pajamoms, taikomas vis mažesnis metinis NPD. Taigi, šiemet pirmi metai, kai apskaičiuojant MNPD atsižvelgiama ne tik į gyventojo metines su darbo santykiais susijusias pajamas, bet ir į kitas jo metines pajamas, t.y. įtakoja visos 2009 m. gautos apmokestinamosios pajamos (išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio). Kai gyventojo pajamos (nurodytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str.) yra didesnės už 37 800 Lt, MNPD bus lygus nuliui, t.y. MNPD netaikomas.
Todėl kai kuriais atvejais gyventojams, kuriems kalendoriniais metais darbovietė išmokėdama darbo užmokestį taikė NPD, ir gavusiems papildomai kitos rūšies pajamų (pvz., autorinį atlyginimą, turto nuomos pajamų ar kt.), – atsiras prievolė deklaruoti pajamas. Pritaikius MNPD visoms gyventojo metinėms pajamoms, gali būti apskaičiuotas ne tik grąžintinas, bet ir mokėtinas į biudžetą pajamų mokestis (skirtumas tarp metinėje deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir per kalendorinius metus sumokėtos arba išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos).
Lyginant su 2009 m., šiemet į pažymas ir preliminarias deklaracijas papildomai įkelti šie duomenys: žemės ūkio veiklos (valdos) ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais; mėnesių, kuriais asmuo nedirbo ir nebuvo draustas valstybės lėšomis, skaičius; mėnesių, kuriais buvo nustatytas ribotas darbingumas nuo 0 iki 25 proc., skaičius; mėnesių, kuriais buvo nustatytas ribotas darbingumas nuo 30 iki 55 proc., skaičius; mėnesių, kuriais asmuo vykdė žemės ūkio veiklą (pajamų rūšis 35) ir nedirbo, nebuvo draustas valstybės lėšomis, bei nevykdė individualios veiklos, bei nebuvo individualios įmonės savininkas ir ūkinės bendrijos tikrasis narys, skaičius; veiklos pagal verslo liudijimą mėnesių skaičius; už verslo liudijimus sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt).
– Per kiek laiko bus grąžinama GPM permoka? Ar pakaks pinigų laiku grąžinti permokas?
– Nors Įstatymas numato, kad permoka mokesčių mokėtojui turi būti grąžinama iki šių metų liepos 31 d., tačiau šiemet, kaip ir ankstesniais metais, mokesčių mokėtojams, pateikusiems deklaracijas elektroniniu būdu, permoką VMI sieks pervesti anksčiau – įvertinus įplaukas į valstybės biudžetą. Permokas planuojama pradėti grąžinti balandžio 12 d.
– Ar šiemet galima 2 proc. pajamų mokesčio skirti paramai?
– Taip. Teisės aktai numato teisę nuolatiniam Lietuvos gyventojui nuo per kalendorinius metus gautų pajamų išskaičiuoto pajamų mokesčio dalimi (iki 2 proc.) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą.
Gyventojas, nusprendęs skirti ne didesnę kaip 2 proc. pajamų mokesčio dalį tam tikram subjektui, iki gegužės 3 d. turi užpildyti bei pateikti VMI prašymą. Juos pateikti galima elektroniniu būdu, tiesiogiai pristatyti į vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ar atsiųsti paštu.
– Gyventojai, kurie nepriklauso jokiai PSD asmenų kategorijai, turi susimokėti 72 Lt/mėn. Ar tai reiškia, kad šia įmoką turės mokėti ir benamiai? Ar darbo netekę asmenys, kurie prisiregistravę darbo biržoje ir neprisiregistravę joje, turės mokėti šią įmoką? Jos dydis fiksuotas ar priklauso nuo kokių nors veiksnių, pavyzdžiui, turėto atlyginimo dydžio, darbo stažo ir pan.? Gal galite aiškiau išskirti gyventojų, nepriklausančiai jokiai PSD kategorijai, grupes? Kaip bus kontroliuojamas šios įmokos surinkimas? Kokios baudos bus taikomos žmonėms, nepriklausantiems jokiai PSD kategorijos grupei, kurie nemokės tų 72 Lt?
– Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 dalies nuostatas, visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie nesiverčia jokia veikla, dėl kurios jiems atsiranda prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD) bei nėra draudžiami valstybės lėšomis (apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašas pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 dalyje, pavyzdžiui, pensininkai, bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai ir panašiai, kitaip – socialiai jautrios gyventojų grupės, už kurias PSD įmokas sumoka valstybė), privalo draustis savarankiškai, t. y. mokėti fiksuotas 72 Lt dydžio PSD įmokas kas mėnesį. Tai nėra nauja nuostata. Pažymėtina, kad šių savarankiškai mokamų įmokų našta sumažėjo: 2008 m. vidutinė mėnesinė šių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmoka buvo didesnė nei 200 litų, o nuo 2009 m. yra tik 72 Lt per mėnesį. Gyventojų grupės, privalančios mokėti PSD įmokas savarankiškai, yra ekonomiškai neaktyvūs asmenys. Įstatymu nustatyta prievolė, galima sakyti, yra ir benamiams, kadangi tai solidarumo principu grindžiamas mokestis.
Pažymiu, kad Lietuvoje didžioji dalis mokesčių sumokama savanoriškai. Mokesčių inspekcija nuolat bendrauja su mokesčių mokėtojais, teikia jiems konsultacijas, kaip deklaruoti ir sumokėti mokesčius mažiausiomis sąnaudomis. Jei mokesčių mokėtojas iki nustatyto termino nesumokės jam priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų, mokesčių inspekcija jį paragins įvykdyti mokestinę prievolę: bus komunikuojama tiesiogiai, siunčiami raginimai bei priminimai. Tiems mokesčių mokėtojams, kurie neišgali iškart sumokėti visos jam priskaičiuotos sumos, VMI pasiūlys tartis dėl mokestinio kredito.
Tik piktybiškai vengiantiems atlikti savo mokestinės prievolės – sumokėti mokesčius, VMI taiko įstatyme nustatytas drausminimo priemones. Bet nereiktų užmiršti, kad įstatymas numato, jog už mokesčių nemokėjimą skaičiuojami ir delspinigiai.
Lina RAGINYTĖ
Prasidėjus pajamų deklaravimo bumui, apie naujoves ir ne itin malonias staigmenas kalbamės su Utenos apskrities VMI Ignalinos skyriaus vedėjo pavaduotoja Sigute BAGDONIENE.
– Nuo kada gyventojai jau gali deklaruoti pajamas?
– Gyventojų pajamų deklaracijas už 2009 m. galima teikti jau nuo sausio 1 d. Preliminarios deklaracijos, kuriose yra Valstybinės mokesčių inspekcijos turimi ir trečiųjų šaltinių pateikti duomenys apie gyventojų 2009 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, Elektroninėje deklaravimo sistemoje pateikiamos nuo kovo, nes tretieji šaltiniai duomenis VMI šiais metais turėjo pateikti iki vasario 17 d.
– Kodėl buvo atidėtas preliminarių deklaracijų pateikimo gyventojams laikas?
– VMI, analizuodama darbdavių bei kitų trečiųjų šaltinių (bankų, draudimo kompanijų, aukštųjų mokyklų ir pan.) pateiktą informaciją apie gyventojų pajamas ir jų patirtas išlaidas, kuri reikalinga preliminarioms (iš dalies užpildytoms) deklaracijoms suformuoti, rado nemažai klaidų. Be to, nemaža dalis darbdavių buvo nepateikę informacijos apie darbuotojų pajamas.
– Kokias pajamas privalu deklaruoti?
– Visas per 2009 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas, išskyrus neapmokestinamąsias, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše.
– Už ką galima susigrąžinti išlaidų?
– Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas dalį pajamų mokesčio gali susigrąžinti už gyvybės draudimo įmokas; pensijų įmokas į pensijų fondus; palūkanas už vieną kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, kai paskola buvo paimta ir būsto įsigijimo (statybos) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.; profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija; vieną 2004–2008 m. įsigytą pagal lizingo sutartį asmeninį kompiuterį su programine įranga.
– Kas privalo deklaruoti pajamas, turtą?
– Pajamas bei turtą privalo deklaruoti valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, kiti asmenys, išvardyti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. ir jų šeimos nariai. Šie asmenys iki š. m. gegužės 3 d. turi pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir pajamų deklaraciją.
Pajamas deklaruoti taip pat privalo ir individualiai dirbantys gyventojai, kurie VMI užsiregistravo kaip vykdantys arba vykdę individualią veiklą pagal pažymą, įsigiję verslo liudijimą; žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ( ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus 14 Europinio dydžio vienetų (EDV) ir kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį viršijo 10 000 Lt, žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, gyventojai, gavę tik su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau privalantys deklaruoti pajamas dėl metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio perskaičiavimo, gyventojai, gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą bei kai kurie kiti mokesčių mokėtojai.
Nauja tai, kad nuo šių metų turtą deklaruoti privalo gyventojai, kurie nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sulaukė 18 m. ar įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir nėra deklaravę turimo turto. Jie privalės deklaruoti 2009 m. gruodžio 31 d. turėtą (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turimą) turtą, t. y., pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jei jų bendra suma viršija 5000 Lt; paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jei jų bendra suma viršija 5000 Lt; vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 5000 Lt; nekilnojamą daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos nekilnojamo turto registre; pinigines lėšas, turimas ne Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5000 Lt; meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 5000 Lt
Gyventojas, abejojantis, ar privalo teikti deklaraciją, visą informaciją gali gauti paskambinęs VMI Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba apsilankęs VMI interneto puslapyje www.vmi.lt.
– Kas pasikeitė šiemetiniame e. deklaravime? Kokios šių metų naujovės?
– Kaip ir ankstesniais metais, gyventojams, deklaruojantiems pajamas elektroniniu būdu, yra paruoštos preliminarios deklaracijos, kurios šiais metais dar išsamesnės. Taip pat teisingai užpildyti deklaracijas padės atnaujintas elektroninis vedlys, o apskaičiuoti taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau - NPD) – integruota skaičiuoklė.
Labai svarbu paminėti, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatyta kitokia NPD taikymo tvarka. Neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o metinis NPD negali būti didesnis negu 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų.
Kai gyventojo metinės pajamos yra didesnės kaip 9600 Lt, konkretus taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę, vadovaujantis principu, kad didėjant metinėms pajamoms, taikomas vis mažesnis metinis NPD. Taigi, šiemet pirmi metai, kai apskaičiuojant MNPD atsižvelgiama ne tik į gyventojo metines su darbo santykiais susijusias pajamas, bet ir į kitas jo metines pajamas, t.y. įtakoja visos 2009 m. gautos apmokestinamosios pajamos (išskyrus išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio). Kai gyventojo pajamos (nurodytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str.) yra didesnės už 37 800 Lt, MNPD bus lygus nuliui, t.y. MNPD netaikomas.
Todėl kai kuriais atvejais gyventojams, kuriems kalendoriniais metais darbovietė išmokėdama darbo užmokestį taikė NPD, ir gavusiems papildomai kitos rūšies pajamų (pvz., autorinį atlyginimą, turto nuomos pajamų ar kt.), – atsiras prievolė deklaruoti pajamas. Pritaikius MNPD visoms gyventojo metinėms pajamoms, gali būti apskaičiuotas ne tik grąžintinas, bet ir mokėtinas į biudžetą pajamų mokestis (skirtumas tarp metinėje deklaracijoje apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir per kalendorinius metus sumokėtos arba išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos).
Lyginant su 2009 m., šiemet į pažymas ir preliminarias deklaracijas papildomai įkelti šie duomenys: žemės ūkio veiklos (valdos) ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais; mėnesių, kuriais asmuo nedirbo ir nebuvo draustas valstybės lėšomis, skaičius; mėnesių, kuriais buvo nustatytas ribotas darbingumas nuo 0 iki 25 proc., skaičius; mėnesių, kuriais buvo nustatytas ribotas darbingumas nuo 30 iki 55 proc., skaičius; mėnesių, kuriais asmuo vykdė žemės ūkio veiklą (pajamų rūšis 35) ir nedirbo, nebuvo draustas valstybės lėšomis, bei nevykdė individualios veiklos, bei nebuvo individualios įmonės savininkas ir ūkinės bendrijos tikrasis narys, skaičius; veiklos pagal verslo liudijimą mėnesių skaičius; už verslo liudijimus sumokėta pajamų mokesčio suma (Lt).
– Per kiek laiko bus grąžinama GPM permoka? Ar pakaks pinigų laiku grąžinti permokas?
– Nors Įstatymas numato, kad permoka mokesčių mokėtojui turi būti grąžinama iki šių metų liepos 31 d., tačiau šiemet, kaip ir ankstesniais metais, mokesčių mokėtojams, pateikusiems deklaracijas elektroniniu būdu, permoką VMI sieks pervesti anksčiau – įvertinus įplaukas į valstybės biudžetą. Permokas planuojama pradėti grąžinti balandžio 12 d.
– Ar šiemet galima 2 proc. pajamų mokesčio skirti paramai?
– Taip. Teisės aktai numato teisę nuolatiniam Lietuvos gyventojui nuo per kalendorinius metus gautų pajamų išskaičiuoto pajamų mokesčio dalimi (iki 2 proc.) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą turi teisę gauti paramą.
Gyventojas, nusprendęs skirti ne didesnę kaip 2 proc. pajamų mokesčio dalį tam tikram subjektui, iki gegužės 3 d. turi užpildyti bei pateikti VMI prašymą. Juos pateikti galima elektroniniu būdu, tiesiogiai pristatyti į vietos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ar atsiųsti paštu.
– Gyventojai, kurie nepriklauso jokiai PSD asmenų kategorijai, turi susimokėti 72 Lt/mėn. Ar tai reiškia, kad šia įmoką turės mokėti ir benamiai? Ar darbo netekę asmenys, kurie prisiregistravę darbo biržoje ir neprisiregistravę joje, turės mokėti šią įmoką? Jos dydis fiksuotas ar priklauso nuo kokių nors veiksnių, pavyzdžiui, turėto atlyginimo dydžio, darbo stažo ir pan.? Gal galite aiškiau išskirti gyventojų, nepriklausančiai jokiai PSD kategorijai, grupes? Kaip bus kontroliuojamas šios įmokos surinkimas? Kokios baudos bus taikomos žmonėms, nepriklausantiems jokiai PSD kategorijos grupei, kurie nemokės tų 72 Lt?
– Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 9 dalies nuostatas, visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie nesiverčia jokia veikla, dėl kurios jiems atsiranda prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD) bei nėra draudžiami valstybės lėšomis (apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašas pateiktas Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 dalyje, pavyzdžiui, pensininkai, bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą, bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai ir panašiai, kitaip – socialiai jautrios gyventojų grupės, už kurias PSD įmokas sumoka valstybė), privalo draustis savarankiškai, t. y. mokėti fiksuotas 72 Lt dydžio PSD įmokas kas mėnesį. Tai nėra nauja nuostata. Pažymėtina, kad šių savarankiškai mokamų įmokų našta sumažėjo: 2008 m. vidutinė mėnesinė šių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmoka buvo didesnė nei 200 litų, o nuo 2009 m. yra tik 72 Lt per mėnesį. Gyventojų grupės, privalančios mokėti PSD įmokas savarankiškai, yra ekonomiškai neaktyvūs asmenys. Įstatymu nustatyta prievolė, galima sakyti, yra ir benamiams, kadangi tai solidarumo principu grindžiamas mokestis.
Pažymiu, kad Lietuvoje didžioji dalis mokesčių sumokama savanoriškai. Mokesčių inspekcija nuolat bendrauja su mokesčių mokėtojais, teikia jiems konsultacijas, kaip deklaruoti ir sumokėti mokesčius mažiausiomis sąnaudomis. Jei mokesčių mokėtojas iki nustatyto termino nesumokės jam priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų, mokesčių inspekcija jį paragins įvykdyti mokestinę prievolę: bus komunikuojama tiesiogiai, siunčiami raginimai bei priminimai. Tiems mokesčių mokėtojams, kurie neišgali iškart sumokėti visos jam priskaičiuotos sumos, VMI pasiūlys tartis dėl mokestinio kredito.
Tik piktybiškai vengiantiems atlikti savo mokestinės prievolės – sumokėti mokesčius, VMI taiko įstatyme nustatytas drausminimo priemones. Bet nereiktų užmiršti, kad įstatymas numato, jog už mokesčių nemokėjimą skaičiuojami ir delspinigiai.
Lina RAGINYTĖ
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
