2012 m. Vasario 10 d., Penktadienis,
2010 balandžio 25 09:48, www.ignalinietis.lt
Labdaros sąvoka šiandien jau nėra nesuvokiama. Ne viską gauname iš valdžios ir Dievo. Ne po lygiai (ir, kaip mums atrodo, ne visuomet teisingai) valdžia ir net Dievas visus apdovanoja.
Dalytis su mažiau turinčiais, bėdos ištiktais, iš ligų neišsivaduojančiais esame kviečiami tam tikslui suburtų organizacijų, kito gyvenimui neabejingų asmenų. Aukojame vėžiu sergantiems, socialinėje atskirtyje atsidūrusiems. Nuo seno žinojome, kad negalima nesušelpti elgetaujančio. Lygiai taip pat nuo seno buvo vidinė prievolė padėti pakilti iš pelenų padegėliams.
Nes joks vagis su ugnimi negali susilyginti – ši savo kely nepalieka nieko.Pernai prieš Kalėdas išgirdome apie ugnies šėlsmą Labanore: ligi pamatų sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Regis, nebuvo tuokart tokių, kurie šią žinią nebūtų suvokę kaip didelę nelaimę. Tai suvokus, kitas žingsnis – padėti.
Labanoras nėra mums nei nepažįstamas, nei per daug tolimas. Čia savo interesų turi Aukštaitijos nacionalinis parkas, nuo sausio sujungtas su Labanoro regioniniu parku. Labanoro bažnyčioje dirbti buvo paskirtas ir mūsų rajono gyventojams gerai pažįstamas kunigas Jurgis Kazlauskas, dar administruojantis ir Saldutiškio bei Kirdeikių parapijas (pastarosios plotai – ir mūsų rajone).
Labanorą prisimename ir kalbėdami apie Petrauskų šeimą. XIX a. viduryje Labanoro bažnyčioje vargonininkavo Jonas Petrauskas. Vėliau jį pakeitė sūnus kompozitorius Mikas Petrauskas, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius. Jis bažnyčioje rengdavo viešus koncertus. Tokio choro ir kapelos, kokie anuomet buvo Labanore, neturėjo ne tik aplinkinės bažnyčios, bet ir Vilniuje nieko panašaus nebuvo. Ir mūsų laikais Labanoro bažnyčioje dažnai skambėdavo klasikinė, sakralinė muzika.
„Nauja vaga“ dar praėjusiais metais kvietė norinčius ir galinčius aukoti prisidėti prie Labanoro bažnyčios atstatymo, skelbė sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigus šiam tikslui. Norime tikėti, kad atsirado tų – norinčių ir galinčių.
Praėjusį penktadienį visiems buvo suteikta dar viena graži proga padėti kilti iš pelenų Labanoro bažnyčiai: Ignalinos kultūros centre Kultūros dienos proga buvo rengiama akcija „Atstatykime Labanoro bažnyčią“, kurioje aktyviai dalyvauja vokalinis ansamblis „Inmezzo“. Iš anksto buvo skelbiama, jog koncertas – nemokamas. Žinojome ir tai, kad paaukotos lėšos bus skirtos Kultūros paveldo objekto – Labanoro bažnyčios atstatymui.
Bet nemanykit, kad buvo šturmuojami Ignalinos kultūros namai, kad salė buvo sausakimša. Renginio organizatoriai pirmiausia pajuto reikalą... atsiprašyti iškilių viešnių už pustuštę salę. Nejaukiai pasijuto ir tie, kurie atėjo. Čia ir suvoki, kaip gali būti gėda ne dėl savęs. Keistas jausmas.
Scenoje susirinkusius daina pasveikino vokalinis ansamblis „Inmezzo“: ansamblio vadovė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Aušra Stasiūnaitė (mecosopranas), dainininkės Jurgita Lopetaitė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Lina Urniežiūtė (mecosopranas), pianistė Nijolė Baranauskaitė.
Atvyko į koncertą ir Saldutiškio, Kirdeikių bei Labanoro parapijų administratorius kunigas Jurgis Kazlauskas.
- Ugnis daug ką gali paversti pelenais, - kalbėjo kunigas, prisimindamas gaisrą Labanore, - bet supratau ir pamačiau, kaip ji atgaivina gerumą. Tai mus sustiprina. Dievas suteikė mums galimybę pastatyti Labanore trečią bažnyčią. Tai džiaugsmas ir atsakomybė.
- Negalime leisti skausmui mus sužlugdyti, - sakė ir vokalinio ansamblio „Inmezzo“ vadovė Aušra Stasiūnaitė. – Turime suprasti, kad prisidedam prie kilnaus tikslo ir pasidžiaukime, kad drauge įdėsime į bažnyčią bent vieną plytą, bent vieną lentą prikalsime.
Savo išgyvenimais pasidalijo ansamblio dainininkė Lina Urniežiūtė, įsitikinusi, jog Dievas jai davė balsą, kurį ji turi paskirti tam pačiam Dievui.
- Labai noriu, kad Dievas kuo greičiau vėl turėtų namus Labanore, - sakė ji.
Raimonda Janutėnaitė prisiminė, kad yra giedojusi senojoje Labanoro bažnyčioje ir ligi šiolei nešiojasi tą šilumą, sklidusią nuo šios bažnyčios sienų, paveikslų.
Labiau besidomintieji šalies muzikiniu gyvenimu gal jau yra girdėję apie „Inmezzo“, susikūrusį prieš penketą metų. Šiame ansamblyje su Aušra Stasiūnaite dainuoja jos buvusios mokinės LDTA auklėtinės magistrantės. Ansamblio repertuaras apima platų žanrų spektrą, apibūdinamą žodžiu „Inmezzo“ (it. “per vidurį”) – aukso vidurį tarp rimtosios klasikos ir populiariosios muzikos. Prie daug ko iš jų repertuaro galima buvo prisiliesti penktadienio labdaros koncerte: skambėjo Rosinio, Belinio, Makačino, Noviko dainos, rusų romansai, dainos iš kino filmų.
Šaltoje kultūros namų salėje dainuojančios dainininkės neslėpė, kad šiltuose kraštuose (ir salėse) dainuoti lengviau. O kad ir žiūrovams būtų smagiau, kvietė juos dainuoti drauge, atspėjusiems muzikinį kūrinį buvo įteikta net dovana – ansamblio kompaktinė plokštelė.
Atėjusieji plojo už save ir tuos, kurie neatėjo. Tuščia tą vakarą buvo „vyriausybinė ložė“, nesiveržė į sceną rajono Tarybos nariai, nesipuikavo savo naujais drabužiais rajono verslininkai ir kultūros elitas, nerodė iniciatyvos uolūs tikintieji. (Gal ir šias žmonių grupes reikėjo rašyti kabutėse?)
Dainininkėms už koncertą nuoširdžiu žodžiu ir gėlėmis dėkojo Ignalinos kultūros centro darbuotoja Nijolė Misiūnaitė ir kunigas Jurgis Kazlauskas.
-Ačiū tiems, kas atėjo, - žemai lenkdamosios kartojo „Inmezzo“ dainininkės.
Jau po koncerto kunigas Jurgis Kazlauskas „Naujai vagai“ pasakojo apie atliktus darbus sudegusios bažnyčios vietoje. Gegužės aštuntąją Labanore bus rengiamos iškilmės, o ant būsimos trečiosios Labanoro bažnyčios pamatų bus surengtas koncertas. Vokalinis ansamblis „Inmezzo“ čia giedos sakralines giesmes, ir laiko tai didele garbe. Beje, po koncerto Ignalinoje kunigas Jurgis Kazlauskas padovanojo ansamblio dainininkėms Labanoro bažnyčios atstatymo atminimo medalius.
Ignalinoje iš aukų dėžutės buvo išimti 224 litai. Salėje buvo dvi dešimtys žmonių... Švenčioniškiai panašiame to paties ansamblio labdaros koncerte Labanorui paaukojo pusantro tūkstančio litų. Kunigas Jurgis Kazlauskas pasidžiaugė, kad Švenčionių verslininkai yra dosnūs, kad Labanoro bažnyčios atstatymą parėmė žinomi Respublikoje žmonės, o vienas Švenčionių rajono gyventojas padovanojo medienos visoms naujosios bažnyčios sienoms. Sutarta ir su dailininkais, sutikusiais nutapyti garsiųjų Labanoro bažnyčios paveikslų kopijas. Tad kunigas šventai tiki, kad per Labanorines (rugsėjo 8 dieną) Labanoro tikintieji jau melsis po stogu. Dievas duos, žmonės pasistengs – bus susitvarkyta ir viduje.
Ir vis dėlto smagu žinoti, kad bent plytą, bent lentą, bent šapelį esi atnešęs į Dievo namų statybos aikštelę.
Vida Žukauskaitė
Dalytis su mažiau turinčiais, bėdos ištiktais, iš ligų neišsivaduojančiais esame kviečiami tam tikslui suburtų organizacijų, kito gyvenimui neabejingų asmenų. Aukojame vėžiu sergantiems, socialinėje atskirtyje atsidūrusiems. Nuo seno žinojome, kad negalima nesušelpti elgetaujančio. Lygiai taip pat nuo seno buvo vidinė prievolė padėti pakilti iš pelenų padegėliams.
Nes joks vagis su ugnimi negali susilyginti – ši savo kely nepalieka nieko.Pernai prieš Kalėdas išgirdome apie ugnies šėlsmą Labanore: ligi pamatų sudegė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Regis, nebuvo tuokart tokių, kurie šią žinią nebūtų suvokę kaip didelę nelaimę. Tai suvokus, kitas žingsnis – padėti.
Labanoras nėra mums nei nepažįstamas, nei per daug tolimas. Čia savo interesų turi Aukštaitijos nacionalinis parkas, nuo sausio sujungtas su Labanoro regioniniu parku. Labanoro bažnyčioje dirbti buvo paskirtas ir mūsų rajono gyventojams gerai pažįstamas kunigas Jurgis Kazlauskas, dar administruojantis ir Saldutiškio bei Kirdeikių parapijas (pastarosios plotai – ir mūsų rajone).
Labanorą prisimename ir kalbėdami apie Petrauskų šeimą. XIX a. viduryje Labanoro bažnyčioje vargonininkavo Jonas Petrauskas. Vėliau jį pakeitė sūnus kompozitorius Mikas Petrauskas, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius. Jis bažnyčioje rengdavo viešus koncertus. Tokio choro ir kapelos, kokie anuomet buvo Labanore, neturėjo ne tik aplinkinės bažnyčios, bet ir Vilniuje nieko panašaus nebuvo. Ir mūsų laikais Labanoro bažnyčioje dažnai skambėdavo klasikinė, sakralinė muzika.
„Nauja vaga“ dar praėjusiais metais kvietė norinčius ir galinčius aukoti prisidėti prie Labanoro bažnyčios atstatymo, skelbė sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigus šiam tikslui. Norime tikėti, kad atsirado tų – norinčių ir galinčių.
Praėjusį penktadienį visiems buvo suteikta dar viena graži proga padėti kilti iš pelenų Labanoro bažnyčiai: Ignalinos kultūros centre Kultūros dienos proga buvo rengiama akcija „Atstatykime Labanoro bažnyčią“, kurioje aktyviai dalyvauja vokalinis ansamblis „Inmezzo“. Iš anksto buvo skelbiama, jog koncertas – nemokamas. Žinojome ir tai, kad paaukotos lėšos bus skirtos Kultūros paveldo objekto – Labanoro bažnyčios atstatymui.
Bet nemanykit, kad buvo šturmuojami Ignalinos kultūros namai, kad salė buvo sausakimša. Renginio organizatoriai pirmiausia pajuto reikalą... atsiprašyti iškilių viešnių už pustuštę salę. Nejaukiai pasijuto ir tie, kurie atėjo. Čia ir suvoki, kaip gali būti gėda ne dėl savęs. Keistas jausmas.
Scenoje susirinkusius daina pasveikino vokalinis ansamblis „Inmezzo“: ansamblio vadovė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Aušra Stasiūnaitė (mecosopranas), dainininkės Jurgita Lopetaitė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Lina Urniežiūtė (mecosopranas), pianistė Nijolė Baranauskaitė.
Atvyko į koncertą ir Saldutiškio, Kirdeikių bei Labanoro parapijų administratorius kunigas Jurgis Kazlauskas.
- Ugnis daug ką gali paversti pelenais, - kalbėjo kunigas, prisimindamas gaisrą Labanore, - bet supratau ir pamačiau, kaip ji atgaivina gerumą. Tai mus sustiprina. Dievas suteikė mums galimybę pastatyti Labanore trečią bažnyčią. Tai džiaugsmas ir atsakomybė.
- Negalime leisti skausmui mus sužlugdyti, - sakė ir vokalinio ansamblio „Inmezzo“ vadovė Aušra Stasiūnaitė. – Turime suprasti, kad prisidedam prie kilnaus tikslo ir pasidžiaukime, kad drauge įdėsime į bažnyčią bent vieną plytą, bent vieną lentą prikalsime.
Savo išgyvenimais pasidalijo ansamblio dainininkė Lina Urniežiūtė, įsitikinusi, jog Dievas jai davė balsą, kurį ji turi paskirti tam pačiam Dievui.
- Labai noriu, kad Dievas kuo greičiau vėl turėtų namus Labanore, - sakė ji.
Raimonda Janutėnaitė prisiminė, kad yra giedojusi senojoje Labanoro bažnyčioje ir ligi šiolei nešiojasi tą šilumą, sklidusią nuo šios bažnyčios sienų, paveikslų.
Labiau besidomintieji šalies muzikiniu gyvenimu gal jau yra girdėję apie „Inmezzo“, susikūrusį prieš penketą metų. Šiame ansamblyje su Aušra Stasiūnaite dainuoja jos buvusios mokinės LDTA auklėtinės magistrantės. Ansamblio repertuaras apima platų žanrų spektrą, apibūdinamą žodžiu „Inmezzo“ (it. “per vidurį”) – aukso vidurį tarp rimtosios klasikos ir populiariosios muzikos. Prie daug ko iš jų repertuaro galima buvo prisiliesti penktadienio labdaros koncerte: skambėjo Rosinio, Belinio, Makačino, Noviko dainos, rusų romansai, dainos iš kino filmų.
Šaltoje kultūros namų salėje dainuojančios dainininkės neslėpė, kad šiltuose kraštuose (ir salėse) dainuoti lengviau. O kad ir žiūrovams būtų smagiau, kvietė juos dainuoti drauge, atspėjusiems muzikinį kūrinį buvo įteikta net dovana – ansamblio kompaktinė plokštelė.
Atėjusieji plojo už save ir tuos, kurie neatėjo. Tuščia tą vakarą buvo „vyriausybinė ložė“, nesiveržė į sceną rajono Tarybos nariai, nesipuikavo savo naujais drabužiais rajono verslininkai ir kultūros elitas, nerodė iniciatyvos uolūs tikintieji. (Gal ir šias žmonių grupes reikėjo rašyti kabutėse?)
Dainininkėms už koncertą nuoširdžiu žodžiu ir gėlėmis dėkojo Ignalinos kultūros centro darbuotoja Nijolė Misiūnaitė ir kunigas Jurgis Kazlauskas.
-Ačiū tiems, kas atėjo, - žemai lenkdamosios kartojo „Inmezzo“ dainininkės.
Jau po koncerto kunigas Jurgis Kazlauskas „Naujai vagai“ pasakojo apie atliktus darbus sudegusios bažnyčios vietoje. Gegužės aštuntąją Labanore bus rengiamos iškilmės, o ant būsimos trečiosios Labanoro bažnyčios pamatų bus surengtas koncertas. Vokalinis ansamblis „Inmezzo“ čia giedos sakralines giesmes, ir laiko tai didele garbe. Beje, po koncerto Ignalinoje kunigas Jurgis Kazlauskas padovanojo ansamblio dainininkėms Labanoro bažnyčios atstatymo atminimo medalius.
Ignalinoje iš aukų dėžutės buvo išimti 224 litai. Salėje buvo dvi dešimtys žmonių... Švenčioniškiai panašiame to paties ansamblio labdaros koncerte Labanorui paaukojo pusantro tūkstančio litų. Kunigas Jurgis Kazlauskas pasidžiaugė, kad Švenčionių verslininkai yra dosnūs, kad Labanoro bažnyčios atstatymą parėmė žinomi Respublikoje žmonės, o vienas Švenčionių rajono gyventojas padovanojo medienos visoms naujosios bažnyčios sienoms. Sutarta ir su dailininkais, sutikusiais nutapyti garsiųjų Labanoro bažnyčios paveikslų kopijas. Tad kunigas šventai tiki, kad per Labanorines (rugsėjo 8 dieną) Labanoro tikintieji jau melsis po stogu. Dievas duos, žmonės pasistengs – bus susitvarkyta ir viduje.
Ir vis dėlto smagu žinoti, kad bent plytą, bent lentą, bent šapelį esi atnešęs į Dievo namų statybos aikštelę.
Vida Žukauskaitė
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
