2012 m. Vasario 10 d., Penktadienis,
Praėjusią savaitę Ignalinos miesto kapinės pasipuošė nauju ąžuoliniu kryžiumi. Tiksliau – jis pakeitė senąjį, jau grokai patręšusį, todėl nesaugų, pušinį kryžių. To prašė ignaliniečių grupė, o kryžiaus pakeitimą organizavo miesto seniūnija, finansavo rajono savivaldybė. Pasak Ignalinos miesto seniūno Valentino Rumbučio, kiek viskas kainuos – dar nežinia. „Už 6 m ąžuolą Miškų urėdijai sumokėta apie 200 Lt, o už kryžiaus padarymą sąskaitos dar neturime (kalbėjomės penktadienį – aut.). Ž. Mudėno individualioje įmonėje Petriškėje kryžių padarė Gediminas Drūteika. Kančią nupirkome Vilniuje, specializuotoje parduotuvėje prie Aušros vartų. Su viešuosius darbus seniūnijoje dirbančiais senojoje kapinių dalyje sutvarkėm teritoriją, apgenėjom ir surinkom medžių šakas ir šaknis, patiesinome, kur įmanoma, pakrypusius paminklus. O senąjį kryžių, klebono Deimanto Braziulio patarimu, užkasėme kapinių teritorijoje, – pasakojo miesto seniūnas.
Kapinėms – pusė amžiaus
Įdomi kryžiaus bei kapinių istorija. Kryžius, tas senasis, pušinis, buvo pastatytas 1960 m., įsteigus kapines. Taigi joms šiemet jau pusė amžiaus – 50 metų. Ignaliniečiai Zbignevas Kovzanas ir jo sesuo Danutė Kovzanaitė MI pasakojo, kad vietos miesto kapinėms pradėta ieškoti dar apie 1955-uosius tuomečio Ignalinos klebono Donato Valiukonio iniciatyva (jis čia kunigavo 1952–1956 m.). Jis, kartu su pašnekovų motina Elena Kovzaniene, tuomet apžiūrėjo tris vietas: prie dabartinių elektros tinklų, prie Meškerinkos ežero (šalia dabartinio kelio palei geležinkelį į Dūkštą) ir dabartinę kapinių vietą, tuomet buvusią šalia senojo brukuoto Dūkšto kelio. Dėl gero privažiavimo pasirinkta pastaroji vieta. Kol ją valdžia oficialiai įteisino, praėjo dar penketas metų.
Kol Ignalina savo amžinojo poilsio vietos neturėjo, žmonės laidoti Palūšės kapinėse arba ten, iš kur žmogus buvo kilęs. Zbignevas ir Danutė tiksliai, be mažiausios abejonės, žino, kas buvo pirmieji, 1960-aisiais palaidoti naujosiose kapinėse. Pirmasis buvo Polujanovas (buitinio konflikto metu nudurtas peiliu Smėlio g. bute). Antras čia atgulė Juršėnas, trečias – Dambrauskas.
Vaikštau po senąją kapinių dalį. Išties, visi pirmieji užrašai ant antkapių datuojami būtent 1960-aisiais metais. Tačiau randu du antkapius, ant kurių užrašyti 1951 ir 1959 metai. Tačiau šie antkapiai – šeimų kapuose, kur visi kiti užrašai prasideda jau nuo 1960-ųjų. Tikėtina, kad artimieji tiesiog kartu surašė visus mirusius šeimos narius. O gal juos, atidarius naująsias kapines, net čia perlaidojo prie savųjų.
Keistai įdomi aritmetika
Dabar Ignalinos kapinės – didžiulis mirusiųjų miestas, ypač įspūdingai atrodantis per Vėlines, kai vakare uždegamos žvakutės. Ko gero, šios kapinės rajone yra jauniausios, bet čia besiilsiančių skaičiumi – didžiausios. Parūpo daugmaž suskaičiuoti, kiek čia per 50 metų palaidota ignaliniečių (tiesa, retkarčiais čia atgula ir vidiškiečiai, neturintys savo kapinių). Miesto seniūnijoje yra palaidotųjų registracijos žurnalai. Tiesa, įrašai jame tik nuo 1970 m. Seniūnas V. Rumbutis sako nežinantis, kodėl nėra 1960–1969 m. laidojimų registracijos. Svarsto: gal jos visai nebuvo, o gal buvo, bet atsidūrė kur nors archyvuose. Seniūnijoje jų tikrai nėra.
Vartau tuos registracijos žurnalus. Sugaištu gal 20 min., skaičiuodamas, kiek kasmet buvo palydėta į šias kapines. Ir štai skaičius – 1748. Tiek nuo 1970-ųjų iki šios dienos. Šiemet palaidota 30 žmonių, tačiau, pasak V. Rumbučio, šis skaičius dar nesuderintas su Civilinės metrikacijos skyriaus statistika, tad vienu kitu skaičiuku (žmogumi, kaip nebūtų ciniška) gali skirtis.
Įdomu ir paanalizuoti tuos skaičius, nes ryškios tam tikros tendencijos. Štai 1970–1977 m. kasmet buvo laidojama tik po 15–18 žmonių. Nuo 1978-ųjų tas skaičius iškart (ir nežinia kodėl) šokteli. Iki 1983 m. kapinės kasmet priglaudžia jau po 27–37 išėjusius Amžinybėn. Nuo 1984 iki 1993 m. stabiliai laidojama po 40–47 žmones (tik 1990 m. – 51). Vėliau kasmet į kalnelį palydima vis daugiau kraštiečių. 1994–2002 m. – po 50–59, 2003–2007 m. – po 66–72. 2008-aisiais – užregistruotas didžiausias Ignalinos kapinėse palaidotų ignaliniečių skaičius per vienerius metus – 94. Pernai buvo mirčių atoslūgis, čia amžino poilsio atgulė 58 žmonės.
Čia trečdalis Ignalinos ilsisi...
Kadangi žinių apie palaidotus 1960–1969 m. nėra, o mirčių skaičius per metus (sprendžiant pagal 1970–1977 m.) neviršydavo 20-ties, tai prie tų 1748 pridėjus tikėtinus 200, išeitų, kad Ignalinos mirusiųjų miestas dabar turi bemaž 2000 gyventojų. Trečdalis Ignalinos ilsisi...
Oficiali naujojo Ignalinos kapinių kryžiaus pašventinimo data dar nenumatyta, tikėtina, kad tai įvyks rugsėjį, sugretinus jį su kokia nors švente, renginiu.
Jonas BALTAKIS, Mūsų Ignalina
Kapinėms – pusė amžiaus
Įdomi kryžiaus bei kapinių istorija. Kryžius, tas senasis, pušinis, buvo pastatytas 1960 m., įsteigus kapines. Taigi joms šiemet jau pusė amžiaus – 50 metų. Ignaliniečiai Zbignevas Kovzanas ir jo sesuo Danutė Kovzanaitė MI pasakojo, kad vietos miesto kapinėms pradėta ieškoti dar apie 1955-uosius tuomečio Ignalinos klebono Donato Valiukonio iniciatyva (jis čia kunigavo 1952–1956 m.). Jis, kartu su pašnekovų motina Elena Kovzaniene, tuomet apžiūrėjo tris vietas: prie dabartinių elektros tinklų, prie Meškerinkos ežero (šalia dabartinio kelio palei geležinkelį į Dūkštą) ir dabartinę kapinių vietą, tuomet buvusią šalia senojo brukuoto Dūkšto kelio. Dėl gero privažiavimo pasirinkta pastaroji vieta. Kol ją valdžia oficialiai įteisino, praėjo dar penketas metų.
Kol Ignalina savo amžinojo poilsio vietos neturėjo, žmonės laidoti Palūšės kapinėse arba ten, iš kur žmogus buvo kilęs. Zbignevas ir Danutė tiksliai, be mažiausios abejonės, žino, kas buvo pirmieji, 1960-aisiais palaidoti naujosiose kapinėse. Pirmasis buvo Polujanovas (buitinio konflikto metu nudurtas peiliu Smėlio g. bute). Antras čia atgulė Juršėnas, trečias – Dambrauskas.
Vaikštau po senąją kapinių dalį. Išties, visi pirmieji užrašai ant antkapių datuojami būtent 1960-aisiais metais. Tačiau randu du antkapius, ant kurių užrašyti 1951 ir 1959 metai. Tačiau šie antkapiai – šeimų kapuose, kur visi kiti užrašai prasideda jau nuo 1960-ųjų. Tikėtina, kad artimieji tiesiog kartu surašė visus mirusius šeimos narius. O gal juos, atidarius naująsias kapines, net čia perlaidojo prie savųjų.
Keistai įdomi aritmetika
Dabar Ignalinos kapinės – didžiulis mirusiųjų miestas, ypač įspūdingai atrodantis per Vėlines, kai vakare uždegamos žvakutės. Ko gero, šios kapinės rajone yra jauniausios, bet čia besiilsiančių skaičiumi – didžiausios. Parūpo daugmaž suskaičiuoti, kiek čia per 50 metų palaidota ignaliniečių (tiesa, retkarčiais čia atgula ir vidiškiečiai, neturintys savo kapinių). Miesto seniūnijoje yra palaidotųjų registracijos žurnalai. Tiesa, įrašai jame tik nuo 1970 m. Seniūnas V. Rumbutis sako nežinantis, kodėl nėra 1960–1969 m. laidojimų registracijos. Svarsto: gal jos visai nebuvo, o gal buvo, bet atsidūrė kur nors archyvuose. Seniūnijoje jų tikrai nėra.
Vartau tuos registracijos žurnalus. Sugaištu gal 20 min., skaičiuodamas, kiek kasmet buvo palydėta į šias kapines. Ir štai skaičius – 1748. Tiek nuo 1970-ųjų iki šios dienos. Šiemet palaidota 30 žmonių, tačiau, pasak V. Rumbučio, šis skaičius dar nesuderintas su Civilinės metrikacijos skyriaus statistika, tad vienu kitu skaičiuku (žmogumi, kaip nebūtų ciniška) gali skirtis.
Įdomu ir paanalizuoti tuos skaičius, nes ryškios tam tikros tendencijos. Štai 1970–1977 m. kasmet buvo laidojama tik po 15–18 žmonių. Nuo 1978-ųjų tas skaičius iškart (ir nežinia kodėl) šokteli. Iki 1983 m. kapinės kasmet priglaudžia jau po 27–37 išėjusius Amžinybėn. Nuo 1984 iki 1993 m. stabiliai laidojama po 40–47 žmones (tik 1990 m. – 51). Vėliau kasmet į kalnelį palydima vis daugiau kraštiečių. 1994–2002 m. – po 50–59, 2003–2007 m. – po 66–72. 2008-aisiais – užregistruotas didžiausias Ignalinos kapinėse palaidotų ignaliniečių skaičius per vienerius metus – 94. Pernai buvo mirčių atoslūgis, čia amžino poilsio atgulė 58 žmonės.
Čia trečdalis Ignalinos ilsisi...
Kadangi žinių apie palaidotus 1960–1969 m. nėra, o mirčių skaičius per metus (sprendžiant pagal 1970–1977 m.) neviršydavo 20-ties, tai prie tų 1748 pridėjus tikėtinus 200, išeitų, kad Ignalinos mirusiųjų miestas dabar turi bemaž 2000 gyventojų. Trečdalis Ignalinos ilsisi...
Oficiali naujojo Ignalinos kapinių kryžiaus pašventinimo data dar nenumatyta, tikėtina, kad tai įvyks rugsėjį, sugretinus jį su kokia nors švente, renginiu.
Jonas BALTAKIS, Mūsų Ignalina
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
