Kasmet nuo rudens vidurio iki pavasario į Lietuvą ateina gripo sezonas. Oro lašeliniu būdu gripo sukėlėjas virusas sparčiai išplinta, sergamumas kartais pasiekia epidemijų mastą (kai 10 tūkst. gyventojų užregistruojama 100 ar daugiau susirgimų). Lietuvoje kasmet gripu serga 100 tūkst. žmonių, ir jų vis daugėja.
Šias metais sergamumas šalyje gali pasiekti pandemijų mastą. Ignalinos ir dar 5 rajonuose jau pasklebta gripo epidemija. Nuo paskutinės gripo pandemijos jau praėjo 37 metai, tuo tarpu ilgiausias užregistruotas tarppandeminis laikotarpis buvo 39 metai. Tad gripo pandemija neišvengiamai artėja. Tik niekas negali tiksliai pasakyti, kada ji prasidės, ar bus „žmogiška“, ar dar siaubingesnė – paukščių gripo. Ekspertų nuomone, jei gripo pandemija kiltų šiuo metu, ji nusineštų apie 175–350 mln. žmonių gyvybių, t.y. daugiau nei per visus XX amžiaus karus.
Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad gripas pagal socialinę ir ekonominę žalą visuomenei kartu su kitomis ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis pirmauja tarp visų užkrečiamųjų ligų.
Gripas – pavojingiausia ir sunkiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija
Gripo viruso sukeltas organizmo apnuodijimas, kraujagyslių, audinių pažeidimai, atsirandantys sergant gripu, skatina įvairias komplikacijas, paūmina lėtines ligas. Gripo epidemijos metu visada padidėja bendrasis gyventojų mirštamumas ne tik nuo gripo, bet ir nuo jo sukelto plaučių uždegimo, paūmėjusių plaučių ligų, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų ir kt. (komplikacijų rizika siekia 50–60 procentų).
Nors, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo gripo kasmet miršta po 1–2 žmones, specialistai neabejoja, kad daugelis su gripu susijusių mirčių „nurašomos“ į kitų patologijų (širdies, plaučių ir kt.) sąskaitą. Pavyzdžiui, JAV skelbiama, jog dėl gripo kiekvienais metais netenkama 36 000 žmonių (1990–1999 m. duomenys).
Gripo infekcija ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, imunodeficitinėmis ligomis, diabetu, nėščiosioms, kitų rizikos grupių asmenims.
Kaip gripą gydyti?
Gripui būdinga ūminė pradžia, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai (gerklės skausmas, kosulys, sloga), intoksikacija, „kaulų laužymas“, raumenų skausmas, karščiavimas. Patikimiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepai, juos reikia kartoti kasmet. Gerai, kad ir Lietuvoje jie tampa vis populiaresni – žmonės vis labiau įsisąmonina, kad nesirgti visais atžvilgiais (įskaitant finansinį) labiau apsimoka.
