Nejučiom pavasaris taip įsibėgėjo, kad jau ir vasara čia pat. Užsimiršo pavasario potvyniai, iki šiol neregėti mūsų regione, degantys laukai ir pievos (nors šiemet, lyginant su ankstesniais metais, pernykštė žolė deginta daug rečiau).

Kažkam juokais esu pasakęs, kad norint visai sumažinti žolės deginimo žalą žmogui ir gamtai, reikia padegėjui skirti mirties bausmę, kas būtų per daug žiauru, nehumaniška ir nerealu, arba leisti kontroliuojamus deginimus, kas būtų visai realu. O „geriausia“ – drausti ir bausti, kaip iki šiol, tuomet amžinai bus darbo pareigūnams. Dabar jau pernykštė žolė nebedeginama, nes po šiltų ir lietingų dienų šviežia žolė peraugo pernykštę, prasideda ganiavos sezonas.

Šioje dekadoje baigiasi beveik visų kultūrų sėjos, sodinimo optimalūs terminai. Dabar visi skuba sodinti bulves, nors jas galima sodinti iki Joninių ir nežinia kuriuo laiku sodintos duos didesnį derlių. Tai priklausys, kada užklups lietūs ar sausra, kada bulvių maras pakirs bulvienojus.

Šiemet pagaliau gali džiaugtis retų egzotinių augalų mėgėjai. Prekybos tinkluose galima įsigyti cifomandrų (pomidormedžio), afrikietiškų agurkų, žemuoginio špinato, valgomųjų hibiskų (okros), papajos ir kitų retenybių. Anksčiau reikėdavo ieškoti pas kolekcionierius ir dažniausiai – buvusioje plačiojoje „tėvynėje“.

Vis dėlto, dar neteko matyti prekyboje vietnamietiško agurko (lagenarijos), kurio vaisiai užauga iki I,5 m ilgio, viksvuolės, valgomosios notros, saldžiosios bulvės (batato) ir kitų retenybių, kurie galėtų augti jei ne visą vegetacijos periodą atvirame grunte, tai nors pradžioje kambaryje ant palangės, arba šiltnamyje. Apie prieskoninius augalus nėra prasmės „bėdavotis“, jų asortimentas labai platus.

Pasisėję, pasisodinę savo išsirinktų kultūrų neužmirškime pasisvečiuoti gamtoje, kai dabar pats gražiausias metas. Jau visi spėjome pasidžiaugti žibuoklių mėliu, plukių, purienų žiedais, girdėjome gegutės kukavimą ir jau pradedančias suokti lakštingalas. Grįžta iš šiltųjų kraštų paskutiniai mūsų krašto sparnuočiai – čiurliai ir volungės. Jei šie paukščiai (dar putpelės, griežlės) tik dar skrenda pas mus, tai nemažai paukščių jau išperėjo jauniklius (varnėnai, strazdai, krankliai, pelėdos).

Dauguma žvėrių irgi turi atsivedę jauniklius, bet kol jie nesutvirtėję, stengiasi tėvai jų niekam nerodyti.

Deja, ne visi gali būti gamtoje per patį gražumą dėl šienligės – alergijos žiedadulkėms. Kam tai nepavojinga, būkime kuo dažniau, bet saugokimės vis daugėjančių erkių. Jau nemažai mūsų pradėjo maudimosi sezoną, tad būkime atsargūs ir vandenyje. Sodininkams dabar daug darbų ir rūpesčių, nes prasidėjo vaismedžių žydėjimas.

Pranas ZUBRICKAS