Nors po Žiemos olimpinių žaidynių, kurios vyko Kanadoje, uždarymo praėjo beveik du mėnesiai, tačiau Vankuverio pamokas dar iki šiol aptarinėja Lietuvos sporto organizacijos, mūsų šalies olimpiečius šiam egzaminui ruošę treneriai bei specialistai.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vykusiame žaidynių rezultatų aptarime iš esmės teigiamai įvertinti

Mūsų rajono olimpiečių – biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės ir žaidynių debiutantų slidininkų Manto Strolios ir Modesto Vaičiulio startai. Jie drąsiai ir pagal galimybes rungėsi su stipriausiais pasaulio sportininkais. Kaip ir tikėtasi, sėkmingiausiai rungtyniavo jau trečią kartą žaidynėse dalyvavusi biatlonininkė D. Rasimovičiūtė, 7,5 km sprinto rungtyje užėmusi 25-ąją vietą ir patekusi į pasaulio elito trisdešimtuką. Pati sportininkė sakė, kad tikėjosi aukštesnės vietos, bet du netaiklūs šūviai neleido pakilti aukščiau.

Jeigu šių klaidų būtų išvengta, galėjo patekti į dešimtuką. Prieš ketverius metus Turine vykusiose žaidynėse jai sekėsi geriau ir vienoje rungtyje užėmė 18-ąją vietą. Kiti du olimpiados debiutantai slidininkai M. Strolia ir M. Vaičiulis nors ir neįvykdė užsibrėžto tikslo, bet įrodė, kad gali drąsiai varžytis su labiau patyrusiais varžovais. Komandinio sprinto lenktynėse vienu metu M. Strolia net pirmavo, bet galutinėje įskaitoje tarp 22 komandų šis duetas užėmė 18-ąją vietą, aplenkęs pajėgius kiniečius, taip pat Didžiosios Britanijos ir Baltarusijos komandas.

Šių trijų olimpiečių, kurie sudarė pusę Lietuvos atstovų rinktinės, startai Vankuveryje buvo gerai įvertinti rajono visuomenėje. Antrą Velykų dieną perpildytoje Kultūros centro salėje rajono meras Bronis Ropė jiems įteikė padėkos raštus ir pinigines premijas.

Pagirtiną iniciatyvą neseniai parodė savivaldybės Viešojoje bibliotekoje veikiančio diskusijų klubo „Svarstymai“ vadovė Irena Šaltienė, surengusi eilinį klubo užsiėmimą, skirtą Vankuverio Žiemos olimpinių žaidynių pamokoms aptarti, kuriame dalyvavo olimpiečių tėvai – Moksleivių namų sporto centro treneriai Kazimiera Strolienė, Edvardas Rasimovičius, Dalia Vaičiulienė, taip pat Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės narys Juozas Repšys, savivaldybės sporto organizatorius Artūras Česliokas, neseniai pasaulio senjorų žiemos sporto žaidynėse pelnęs du aukso ir sidabro medalius biatlono veteranas Algirdas Cicėnas, taip pat kiti sporto problemomis besidomintys dalyviai.

Klubo dalyvių diskusijoje dėmesį patraukė ne kartą Žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavusios, o dabar daug metų slidininkų trenere dirbančios K. Strolienės išsakytos mintys. Pasak jos, dabar mūsų olimpiečių startą žaidynėse visuomenė ir sporto gerbėjai jau vertina objektyviau. Vien tas faktas, kad Moksleivių namų auklėtiniai sunkiose kovose iškovojo kelialapius į Olimpines žaidynes ir jose dalyvavo pagal galimybes, reikia tik pasidžiaugti. Daugelio šalių sporto organizacijos į mokomąsias olimpiečių stovyklas, o juolab į žaidynes išsiunčia ištisas sportininkus aptarnaujančias gydytojų, masažistų, slidžių tepėjų ir testuotojų brigadas, o Lietuvos olimpiečius aptarnauja tik treneriai. Suprantama, kad jiems yra užkrauta didelė ir nepakeliama našta.

Tad jų auklėtiniai ir negali pasiekti aukštesnių rezultatų, deramai varžytis su varžovais. Nenormalu ir tai, jog mūsų olimpiečiai priversti treniruotis užsienio šalyse, o ne namuose, kur esama treniruočių bazė tinka tik sporto mėgėjams, o ne aukšto meistriškumo sportininkams. Ne paskutinį vaidmenį atlieka ir maisto papildai. K. Strolienės teigimu, per mažai skiriama dėmesio ir mūsų olimpiečių reklamai.

Triskart Olimpinių žaidynių dalyvės biatlonininkės D. Rasimovičiūtės tėvas ir MN treneris E. Rasimovičius sakė, kad jo dukra galėjo olimpiadoje ir geriau startuoti, bet dėl didžiulės psichologinės aplinkos jai vėl nepasisekė taikliau šaudyti. Trūksta lėšų, kad per treniruotes būtų skiriama daugiau šovinių. Gerai, kad Lietuvos biatlono federacija sutarė su latviais kartu rengtis olimpiadai. Kad ji gali taikliau šaudyti, patvirtino faktas per Europos biatlono čempionatą, kuris vyko Estijoje. Ten tik sugrįžusi iš Vankuverio Diana sugebėjo laimėti net du sidabro medalius, ko savo karjeroje dar nebuvo pasiekusi.

Diskusijose dalyvavęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės narys J. Repšys sakė, kad valstybėje per mažai dėmesio skiriama olimpiečių ruošimo bazės stiprinimui. Pavyzdžiui, Estijoje dar sovietmečiu buvo įkurta tvirta bazė, todėl ir šios šalies atstovų startai yra daug svaresni. Ir kaimyninėje Latvijoje yra sukurta patikima bazė, tad nenuostabu, kad šių šalių sportininkai pelno medalių.

Kalbėjęs biatlono veteranas ir daugelio tarptautinių varžybų prizininkas A. Cicėnas pareiškė, kad svarbu sporte neperžengti savo galimybių ribos. Buvo atvejų, kai jis per metus treniruotėse įveikdavo net po 10 tūkst. kilometrų, bet įsitikino, kad tokie nuotoliai nepadeda pasiekti aukštesnių rezultatų. Reikia daugiau rūpintis savo sveikata ir technikos tobulinimu, taip pat psichologine įtampa.

Buvo diskusijų metu paliestos dopingo vartojimo, taip pat kitos aukšto meistriškumo ugdymo temos tarp jaunų sportininkų. Ar pavyks rajono sportininkams patekti į kitas Olimpines žaidynes, kurios po ketverių metų vyks Sočyje, dar anksti spręsti. Tai priklausys ir nuo valstybės dėmesio. O jis yra per prastas, ypač žiemos sporto atstovams, nes tam tikslui lėšų skiriama vis mažiau.

Daug įdomių minčių diskusijoje pareiškė fizinio lavinimo mokytoja Danutė Žemaitienė, slidininkų trenerė D. Vaičiulienė, savivaldybės sporto organizatorius A. Česliokas ir kiti kalbėjusieji apie sporto vystymo perspektyvas ne tik rajone, bet ir Lietuvoje. Visi kalbėjusieji sakė, kad rajone dabar turi puikias sąlygas siekti aukštesnių rezultatų plaukikai, futbolininkai, lengvaatlečiai ir krepšininkai, todėl tikimasi, kad po Žiemos sporto centro rekonstrukcijos ir žiemos sportas turėtų pasiekti geresnių rezultatų.

Klubo diskusijų metu buvo tylos minute pagerbti ir į Anapilį palydėti sporto organizatoriai Edvardas Magyla, Petras Viburys ir kiti, kurie daug prisidėjo, kad rajone būtų ruošiami aukštos klasės sportininkai, kurie garsintų Ignalinos vardą ir įvaizdį.

Mamertas Krapauskas