Linkmeno ežeras nuo dabartinių Linkmenų nutolęs kokius 5 km ir yra netoli Ginučių kaimo.

Na, o dabartiniai Linkmenys įsikūrę prie dviejų ežerų – Ūsių ir Žiezdro. Vienintelį kartą vokiečių kronininkas, paminėjęs Livonijos ordino 1373 m. niokojamą žygį į Tauragnų, Dubingių, Giedraičių, Labanoro apylinkes, mini ir Linkmenų pilį, kuri mūsų istorikų nuomone stovėjusi ant Ginučių piliakalnio prie Linkmeno ežero.

Kada ir kodėl senosios pilies gyventojai išsikėlė prie Ūsių ir Žiezdro, galbūt kada nors istorikai ir atsakys. Matyt po to, kai senoji pilis buvo sugriauta. Liko ten du kalnai – Ginučių piliakalnis ir Ladakalnis. Man tik šypseną kelia naivus aiškinimas, kad Ladakalnio pavadinimas kilęs nuo mistinės deivės Lados. Čia reikia prisiminti geografijos mokslą ir prof. Antano Besalyko pamokas.

Po paskutinio Lietuvos teritorijos apledėjimo, kuris vienur dengė žemę, kitur nedengė, o daug kur tyvuliavo prieledyninės marios ir gyventojai telkėsi aukštumose, išliko daug pavadinimų su žodžiais sala, pusiasalis, ledas, vanduo. Tokiu būdu išliko ir ledo kalnas – aukštaitiškai Ladakalnis. Ir čia vėl noriu pacituoti prof. Juozapą Balčikonį – tarmiški geografiniai pavadinimai nekeičiami į kitų tarmių žodžius, taip pat ir į suvalkiečių, kurią Jonas Jablonskis padarė Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu – juk jis nebuvo žemaitis ar dzūkas.

O netoli Linkmenų atsirado kitas piliakalnis, kuris taip pat aukštaitiškai Pilale vadinamas.