75-metį šventė savivaldybės bendardrabiavimo partnerė Lietuvos mokslų akademija

Antradienį, vasario 23 dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dalyvavo Vilniuje vykusiame iškilmingame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkime, skirtame Lietuvos mokslų akademijos 75-mečiui.

Akademikus, mokslininkus su Mokslų akademijos jubiliejumi pasveikino Lietuvos Respublikos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius. Renginio metu  įteiktos LMA vardinės premijos, asociacijos INFOBALT diplomai ir stipendijos. Sveikinimus išsakė ir įvairių šalies mokslo įstaigų atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacija, bendradarbiavimo partneriai.

„Didžiuojamės, kad jau penktus metus Ignalinos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija ir gali  džiaugtis bendrais prasmingais renginiais, vertinga  patirtimi ir naujomis galimybėmis. Garbingo jubiliejaus proga leiskite Jums visų pirma palinkėti produktyvios mokslinės veiklos, naujų aukštų siekių ir sėkmingo Lietuvos reprezentavimo pasaulyje. Nuoširdžiai dėkojame ir už mūsų savivaldybei rodomą dėmesį bei nuoširdžią draugystę“,- sveikinimo kalboje sakė meras Henrikas Šiaudinis ir dovanojo meninį stiklo dirbinį – laikrodį su savivaldybės simbolika.

2012 m. kovo 27 dieną Ignalinos rajono savivaldybė ir LMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir   įsipareigojo bendradarbiauti kultūros, turizmo, verslo plėtros, švietimo ir kitose srityse.  Ignalinoje surengtos mokslų akademijos dienos, kurių metu skaitytos įdomios paskaitos apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, nedarbo problematiką, teikti pasiūlymai apie mineralinio vandens panaudojimą, krašto muziejaus kūrimą. Gyventojai labai domėjosi sveikos gyvensenos mokymais, mokiniai – naujausių mokslo pasiekimų,  perspektyviausių ateities profesijų pristatymais. 2013 m. spalio 18 dieną mokslų akademijoje buvo surengtas Ignalinos krašto pristatymas, kurį papuošė  mūsų mokinių dailės, keramikos darbų parodos bei Miko Petrausko muzikos mokyklos  koncertas. Savo gimtojo krašto pasiekimais džiaugėsi kraštiečiai. Mokiniai turėjo galimybę aplankyti Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką bei Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Informacinių technologijų centrą.

75-metį šventė savivaldybės bendardrabiavimo partnerė Lietuvos mokslų akademija

Antradienį, vasario 23 dieną, Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis dalyvavo Vilniuje vykusiame iškilmingame Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkime, skirtame Lietuvos mokslų akademijos 75-mečiui.

Akademikus, mokslininkus su Mokslų akademijos jubiliejumi pasveikino Lietuvos Respublikos  prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius. Renginio metu  įteiktos LMA vardinės premijos, asociacijos INFOBALT diplomai ir stipendijos. Sveikinimus išsakė ir įvairių šalies mokslo įstaigų atstovai, Lietuvos savivaldybių asociacija, bendradarbiavimo partneriai.

„Didžiuojamės, kad jau penktus metus Ignalinos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademija ir gali  džiaugtis bendrais prasmingais renginiais, vertinga  patirtimi ir naujomis galimybėmis. Garbingo jubiliejaus proga leiskite Jums visų pirma palinkėti produktyvios mokslinės veiklos, naujų aukštų siekių ir sėkmingo Lietuvos reprezentavimo pasaulyje. Nuoširdžiai dėkojame ir už mūsų savivaldybei rodomą dėmesį bei nuoširdžią draugystę“,- sveikinimo kalboje sakė meras Henrikas Šiaudinis ir dovanojo meninį stiklo dirbinį – laikrodį su savivaldybės simbolika.

2012 m. kovo 27 dieną Ignalinos rajono savivaldybė ir LMA pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir   įsipareigojo bendradarbiauti kultūros, turizmo, verslo plėtros, švietimo ir kitose srityse.  Ignalinoje surengtos mokslų akademijos dienos, kurių metu skaitytos įdomios paskaitos apie Lietuvos ir pasaulio ekonomiką, nedarbo problematiką, teikti pasiūlymai apie mineralinio vandens panaudojimą, krašto muziejaus kūrimą. Gyventojai labai domėjosi sveikos gyvensenos mokymais, mokiniai – naujausių mokslo pasiekimų,  perspektyviausių ateities profesijų pristatymais. 2013 m. spalio 18 dieną mokslų akademijoje buvo surengtas Ignalinos krašto pristatymas, kurį papuošė  mūsų mokinių dailės, keramikos darbų parodos bei Miko Petrausko muzikos mokyklos  koncertas. Savo gimtojo krašto pasiekimais džiaugėsi kraštiečiai. Mokiniai turėjo galimybę aplankyti Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką bei Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Informacinių technologijų centrą.

2015 m. trigubai išaugo naujų mobiliųjų kenkėjiškų programų apimtis

2015 m. kenkėjiškų programų, nukreiptų į mobiliųjų įrenginių naudotojus, apimtis išaugo daugiau nei tris kartus, palyginti su 2014 m. Pavojingiausios 2015 m. grėsmės buvo išpirkų reikalaujančios programos, kenkėjiškos programos, gebančios užkrėstame prietaise gauti neribotas teises, ir duomenų vagys, įskaitant finansines kenkėjiškas programas. Tai yra pagrindinės „Kaspersky Lab“ antikenkėjiškų programų tyrimo grupės parengtos metinės mobiliosios virusologijos ataskaitos išvados.

2015 m. mobiliųjų grėsmių apžvalga skaičiais:

884,774 naujos kenkėjiškos programos buvo aptiktos „Kaspersky Lab“, tai trigubas padidėjimas, palyginti su 2014 m. (295,539).
Naujų mobiliųjų banko „Trojos“ virusų skaičius sumažėjo nuo 16,586 (2014 m.) iki 7,030. 
94,344 unikalių naudotojų buvo užpulti mobiliųjų išpirkos reikalaujančių programų – jų padaugėjo penkis kartus, palyginti su 2014 m. (18,478).

Išpirkos reikalaujančių programų skaičius auga

2015 m. – išpirkos reikalaujančių programų metai. Kai prietaisas užkrečiamas šio tipo kenkėjiška programa, įrenginys blokuojamas iškylančiais langais su pranešimu, kad naudotojas įvykdė neteisėtus veiksmus. Norėdamas atrakinti prietaisą naudotojas turi sumokėti išpirką nuo 12 iki 100 JAV dolerių.

„Kaspersky Lab“ mobiliesiems įrenginiams skirtų produktų naudotojų, užpultų išpirkos reikalaujančiu virusu, padaugėjo nuo 1,1 proc. 2014 m. iki 3,8 proc. 2015 m. Išpuoliai buvo užregistruoti 156 šalyse, iš jų labiausiai nukentėjo Rusija, Vokietija ir Kazachstanas. „Trojan-Ransom.AndroidOS.Small“ virusas ir jo modifikacija „Trojan-Ransom.AndroidOS.Small.o“ buvo aktyviausi Rusijoje ir Kazachstane. Pernai „Small.o“ buvo labiausiai paplitęs tarp visų mobiliųjų „Kaspersky Lab“ aptiktų virusų.

Išpirkos reikalaujančių programų modifikacijų skaičius išaugo 3,5 karto, tai įrodymas, kad sukčiai mato vis didesnę perspektyvą užsidirbti šantažuojant naudotojus. 2016 m. matomas kompleksinių kenkėjiškų programų ir jų modifikacijų augimas ir geografijos plitimas.

Kenkėjiškos programos su išskirtinėmis prieigos teisėmis – kita grėsminga tendencija

Beveik pusė iš 20 sąrašo viršuje esančių „Trojos“ virusų 2015 m. buvo kenkėjiškos programos, sukeliančios mobiliųjų prietaisų pažeidimus. Pernai labiausiai paplitę buvo „Fadeb“, „Leech“, „Rootnik“, „Gorpro“ ir „Ztorg“ virusai. Sukčiai juos platina įvairiais būdais: per kenkėjiškus interneto reklamos langus, netikrus žaidimus ir kitas teisėtas programėles, parduodamas oficialiose parduotuvėse. Kai kuriais atvejais virusai buvo pateikiami kaip teisėta programinė įranga, iš anksto pardavėjo įdiegta į įrenginį.

Kai kurios iš šių programų turi galimybę įgyti išskirtines naudotojo prieigos teises. Tokios teisės užpuolikams suteikia beveik neribotą galimybę keisti įrenginyje saugomą informaciją. Sėkmingai įdiegtos kenkėjiškos programos beveik neįmanoma ištrinti, net ir po perkrovimo į gamyklinius nustatymus. Mobiliosios kenkėjiškos programos su išskirtine prieiga atsirado apie 2011 m., o pernai buvo itin populiarios tarp kibernetinių nusikaltėlių. Tai tikriausiai tęsis ir 2016 m.

Apsaugokite savo pinigus nuo mobiliųjų banko kenkėjiškų programų

Bankiniai „Trojos“ virusai tampa vis sudėtingesni, nors modifikacijų skaičius ir mažėja. Patekusi į klientų sistemas ar prietaisus kenkėjiška programa teisėtus banko puslapius ar interneto mokėjimo programas uždengia padirbtais. Tokių programų naudojimo skalė 2015 m. smarkiai išaugo. Dabar kibernetiniai nusikaltėliai, taikydami tik vienos rūšies kenkėjišką programą, gali pulti dešimties bankų klientus, esančius skirtingose šalyse; anksčiau gebėjo užpulti tik vieną ar dvi finansinių paslaugų organizacijas tik keliose šalyse. Tokios daugiatikslės kenkėjiškos programos pavyzdys yra „Acecard“ virusas, turintis įrankius išpuoliams prieš kelių dešimčių bankų ir interneto paslaugų naudotojus.

„Mobilieji prietaisai tampa vis funkcionalesni, kibernetiniai nusikaltėliai vykdo vis sudėtingesnius išpuolius bandydami pavogti naudotojų pinigus. Pernai buvo bankinių „Trojos“ ir išpirkų reikalaujančių virusų metai. Reklaminiai šlamštalaiškiai plačiai naudoti, kad prietaisus būtų galima užkrėsti sudėtingesnėmis kenkėjiškomis programomis. Taip pat matėme augantį susidomėjimą kenkėjiškomis programomis, gebančiomis gauti išskirtinę prieigą naudotojų įrenginiuose. Tad tikrai nereikėtų pamiršti patikimų mobiliųjų antivirusinių programų. Turėkite omenyje, kad grėsmių prevencija yra geriau nei nuostoliai po užkrėtimo“, – pataria Romanas Unučekas, „Kaspersky Lab“ kenkėjiškų programų vyriausiasis analitikas JAV.

Grėsmės mobiliajame telefone: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?

Išmaniaisiais įrenginiais ir internetu kasdien naudojasi kiekvienas vaikas. Ne veltui juokaujama, jog šiuolaikiniai vaikai pirmiau išmoksta naudotis internetu nei kalbėti. Tačiau internete slypi įvairūs pavojai, apie kuriuos svarbu informuoti vaikus ir padėti nuo jų apsisaugoti – tuo įsitikinęs „Omnitel“ Žinių ir kompetencijų valdymo koordinatorius Rimvydas Jurkuvėnas.

„Lankydamasis mokyklose pastebiu, kad išmaniaisiais įrenginiais naudojasi vis daugiau jaunesnio amžiaus moksleivių. Nuolatinis jungimasis prie interneto, programėlių siuntimas ir bendravimas socialiniuose tinkluose jau tapo šiuolaikinių vaikų gyvenimo būdo dalimi. Tačiau šios interneto galimybės siejamos ir su tam tikrais pavojais, apie kuriuos būtina žinoti tiek vaikams, tiek jų tėveliams“, – sako R. Jurkuvėnas, vasario 8-12 dienomis dalyvausiantis profesinio orientavimo iniciatyvos „Kam to reikia?!“ kartu su partneriais organizuojamoje Saugaus interneto savaitėje.

Įspėja apie programėles

R. Jurkuvėnas įspėja apie įvairias grėsmes, slypinčias vaikų pamėgtose mobiliosiose programėlėse. „Nežinomų gamintojų programėlės gali būti nekokybiškos. Taip pat per jas į mobiliuosius įrenginius gali patekti įvairūs virusai, padedantys programėlių gamintojams kaupti mūsų asmeninius duomenis – interneto naršyklės istoriją, telefone saugomas nuotraukas ar netgi draugų telefonų numerius“, – apie programėlių keliamus pavojus pasakoja „Omnitel“ žinių ir kompetencijų koordinatorius.

Pasak jo, turint prieigą prie vartotojų asmeninių duomenų, jais nesunku manipuliuoti. Programėlių savininkai gali pradėti skelbti komercinę ar kitą žalingo turinio informaciją asmeniniuose socialinių tinklų puslapiuose pačiam savininkui to neįtariant. Asmeninė informacija taip pat gali būti perduodama trečiosioms šalims siekiant pelno.

„Jei programėlės gamintojas nėra žinomas, negalime būti tikri dėl savo duomenų saugumo. Todėl verčiau naudotis tik gerai žinomų, patikimų gamintojų mobiliosiomis programėlėmis. Taip pat, kad patys nesukeltume grėsmės savo privatumui, svarbu perskaityti sąlygas prieš patvirtinant programėlės įrašymą į telefoną ar planšetinį kompiuterį“, – aiškina „Kam to reikia?!“ savanoris.

Patyčios – ir virtualioje erdvėje

Dar viena vaikų tykanti grėsmė – virtualios patyčios. „Vaikai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, tad natūralu, jog kartais tarp vaikų pasireiškiantis negarbingas, silpnesniuosius žeminantis elgesys persikėlė ir ten. Kadangi jungtis prie Wi-Fi tampa vis paprasčiau, nesunku išlaikyti anonimiškumą, virtualių patyčių mastai taip pat auga“, – pastebi R. Jurkuvėnas.

Jis primena, kad žeminančio pobūdžio elgesys gali sutrikdyti emocinę ir psichologinę vaiko būseną, todėl patyčių negalima ignoruoti: „Patyčios ugdo vaikų priešiškumą išoriniam pasauliui, nepilnavertiškumo jausmą, o tam tikrais atvejais gali lemti ir rimtesnius psichologinius sutrikimus. Tad didelė klaida – manyti, jog vaikų nesutarimai ir patyčios išsispręs savaime, vaikams augant. Todėl kalbėdami su vaikais apie saugumą internete, tėvai turėtų paaiškinti ir pagarbaus elgesio principus.“

Tėvams, kurie įtaria, jog jų vaikas patiria patyčias, specialistas pataria atvirai kalbėtis ir stengtis sukurti aplinką, kurioje vaikas nebijotų dalintis jausmais ir išsisakytų apie išgyvenimus.

Apie saugų internetą kalbės mokyklose

„Žinių apie saugumą internete vaikams iš tiesų trūksta – tai pastebi ir „Kam to reikia?!“ savanoriai, ir mokyklų pedagogai. Tad kasmet į pagalbą kviečiame specialistus, kad šie su vaikais aptartų jiems aktualiausius klausimus. Per visą savaitę susitikimuose su bendrovių atstovais sudalyvaus beveik 5,5 tūkst. mokinių“, – komentavo Saugesnio interneto savaitę kartu su partneriais iniciavusios „Kam to reikia?!“ direktorė Rūta Radzevičiūtė.

Trečius metus vyksiančioje Saugaus interneto savaitėje norą dalyvauti pareiškė 25 bendrovės, tarp kurių ir „Swedbank“, „Teo“, „Nod Baltic“, „ CSC Baltic“, „Omnitel“.

Krikonių kaimo bendruomenė šventė tilto atidarymą

Rugsėjo 3 dieną Ignalinos rajono Mielagėnų seniūnijos Krikonių kaimo bendruomenė surengė linksmą šventę.  Paminėtas tikrai džiugus įvykis – šią vasarą vietoj buvusio avarinės būklės medinio tilto per Kančioginos upę buvo pastatytas naujas ir tvirtas betoninis. Į tilto atidarymo renginį atvyko ir buvo šiltai sutiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Svečią lydėjo rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, taip pat dalyvavo žemės ūkio viceministrė Lina Kūjalytė, savivaldybės vicemeras Gintautas Kindurys, seniūnė Milda Bielinienė, kiti savivaldybės administracijos atstovai, statybininkai. Tiltą pašventino Naujojo Daugėliškio klebonas Bernardas Augaitis.

Žmonės labai nuoširdžiai dėkojo už tokį reikalingą statinį – pievelėje šalia tilto raudonomis šermukšnio kekėmis išdėliojo žodį „Ačiū“. Bendruomenės pirmininkė Alma Nevierienė garbingus svečius pakvietė perkirpti juostelę, apdovanojo rudens ir ūkio gėrybėmis. Ministras pasidžiaugė aktyviais Krikonių kaimo bendruomenės nariais, dėkojo už svetingumą ir sakė, kad tiltas ar kelias kaimo žmogui yra labai svarbus dalykas, nes kaipgi gali džiaugtis dideliais šalies projektais, jei tiltas begriūvantis ar kelias labai prastas. Naudodamiesi proga krikoniškiai prašė ministro skirti lėšų ir kelio asfaltavimui.

Meras Henrikas Šiaudinis dėkojo ministrui už tilto statybai skirtas lėšas, pasidžiaugė sėkmingai atliktais darbais ir tuo, kad ministerija atkreipė dėmesį į kaimo žmonių poreikius. Meras ministrui dovanojo etnografiniame Katinautiškės kaime Per Svylos upę neseniai pastatyto tilto, kurio dėl laiko stokos ministras nespėjo aplankyti,  nuotrauką.

Krikonių tilto  statybos projekto vertė 106 tūkst. eurų. Jis įrengtas iš surenkamų metalo konstrukcijų su gelžbetonio pamatais, važiuojamoji jo dalis padengta asfaltu. Ant tilto ir jo prieigose pastatyti metaliniai barjerai, ant kurių pritvirtinti specialūs atšvaitai. Tilto šlaitai sutvirtinti betoninėmis plokštėmis, sutvarkyta aplinka. Darbus atlikusios UAB „Švykai“ direktorių Gediminą Švyką apdovanojo ir kaimo bendruomenė, ir seniūnė. Žmonės jam nupynė ąžuolo vainiką.

Smagi buvo naujojo tilto išbandymo ceremonija. Juo praėjo šventės gaspadinė Stefutė, pravažiavo maža mergytė, minanti triratuką, vėliau – automobilis, traktorius, o svečiai pravežti arkliuko traukiamu vežimaičiu. Kaimo bendruomenė visus pakvietė į šventę. Susirinkusius pievelėje kaimo viduryje linksmino Švenčionių miesto šokių kolektyvas „Trepsis“ (vad. Jolanta Razmienė) ir Ignalinos kultūros ir sporto centro kapela „Ringė“ (vad. Frančeska Skačkauskienė).

Bendruomenė pristatė krikoniškių išaugintą derlių, medžioklės trofėjų parodą, darbščiųjų kūrėjų tautodailės darbus, paruošė gausų vaišių stalą. Katiluose garavo žuvienė ir grybų sriuba. Seniūnė ir meras apdovanojo darbščiausius kaimo ūkininkus Alytę ir Saulių Bukauskus, Sigitą ir Rimą Filipavičius, Ingą Rimašienę, Tadą ir Liną Bukauskus. Už gražias iniciatyvas bei aktyvią veiklą dėkota bendruomenės pirmininkei Almai Nevierienei. Bičiulius sveikino Grybėnų ir Trūdų bendruomenių atstovai. Šventę kiek sugadino lietus, tačiau geros nuotaikos jis nenuplovė.

Įgyvendintas projektas „Puošiame Linkmenis“

Linkmenų kaimo bendruomenė domisi savo krašto istorine praeitimi, puoselėja jo grožį. Tikime, kad prie to  prisidės ir įgyvendintas projektas „Puošiame Linkmenis“, finansuotas iš Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšų pagal kultūrinių, socialinių, švietimo, sporto veiklų, turizmo plėtojimo priemonių programą.

Prie atrestauruoto Linkmenų kaimo kryžiaus, žyminčio istorinę Lietuvos – Lenkijos demarkacinę liniją, pagal šį projektą buvo nutiestas takelis, sutvarkyta aplinka, pasodinti dekoratyviniai  augalai. Projekto rezultatais grožėsis  ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykstantys svečiai.

Už pagalbą ir geranoriškumą norime padėkoti Linkmenų seniūnijai, E. Kiminiaus IĮ „Limino medelynas“ ir visiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo savanorišku darbu.

Daugėliškiečių dovana Ignalinai Daugiau skaitykite:

Balandžio 22 ir 23 dienomis su grupele Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių nusprendėme padaryti kitokią dovaną mūsų visų mylimai Ignalinai. Lietingą penktadienio rytą susiruošėme į kelionę valtimis…

Nusprendėme, kad reikia ir ežero pakrantę sutvarkyti, ne tik teritoriją aplink mokyklą. Bendradarbiaudami su Aukštaitijos nacionaliniu parku, sutvarkėme Žeimenio ežero pakrantę. Šiukšlių radome ir surinkome tikrai daug. Mokiniai stebėjosi žmonių abejingumu gamtai: juk ji jiems duoda tiek daug, o jie… Diskutavome, ar tie patys žmonės grįžta į tą pačią, jų pačių prišiukšlintą vietą. Mokiniai įsitikino, kad šiukšlinimas labai kenkia gamtai, nors jie patys taip nesielgia. Bet šios mūsų išvykos į Pakretuonės vandens  malūną tikslas buvo dar vienas – padaryti dovaną Ignalinos jubiliejui, paveikslą iš gamtinės medžiagos. Todėl pakrantėse stojome ne tik šiukšlių rinkti, bet ir ieškoti to, ką galima būtų panaudoti mūsų sugalvotam paveikslui.

Nuplaukę į Pakretuonę su meile galvodami apie Ignaliną pradėjome „tapyti“ paveikslą. Tapėme ilgai, beveik keturias valandas. Mums jis pavyko gražus, išpuoselėtas. Šiam darbui atidavėme visą širdį. Pakretuonės vandens malūne praleidome puikią, linksmą, labai dainingą naktį. Mokiniai dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie Aukštaitijos nacionalinį parką“. Nugalėtojai buvo apdovanoti. Po viktorinos sekė puikus talentų konkursas. Norintieji dainavo bei šoko. Štai toks buvo mūsų pirmasis, bet tikrai ne paskutinis šių metų žygis gražiosios Ignalinos, labai gražiomis apylinkėmis. Labai tikimės, kad dovana patiks ir Ignalinai.

Džiaugiamės, kad šios išvykos metu pavyko padovanoti Ignalinai net dvi dovanas: sutvarkėme ežero pakrantę ir su didele meile padarėme puikų paveikslą Ignalinos jubiliejui.

Su mokiniais dar kartą supratome, kad mes labai mylime savo kraštą, jo gamtą. Tiek daug yra vietų, kur galima saugiai, linksmai ir prasmingai leisti laisvalaikį, bendrauti su draugais, negalvojant apie žalingus įpročius ar kitą netinkamą laiko leidimą.  Šiais metais žygiuosime dar daug kartų, todėl su nekantrumu laukiame kito žygio…

Aptartas Ceikinių bažnyčios atstatymas

Balandžio 28 dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis  susitiko  su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu ir aptarė Ceikinių bažnyčios atstatymo, būtinų dokumentų sutvarkymo klausimus. Arkivyskupijoje vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Ignalinos parapijos klebonas Vidas Smagurauskas ir Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas. Kaip žinia, Ceikinių krašto žmonės, pasisakydami už bažnyčios atstatymą,  surinko 1,5 tūkst. parašų, taip pat ėmė rinkti aukas, pradėjo gabenti statybines medžiagas. Toks žmonių entuziazmas neliko nepastebėtas.  Kaip po susitikimo sakė meras Henrikas Šiaudinis, ypač optimistiškai yra nusiteikęs klebonas Marijonas Savickas. Jis tikisi atstatyti bažnyčią ir dar šiemet parapijiečius į pamaldas sukviesti po stogu. 

Pareiškėjai raginami atnaujinti valdų duomenis

Pareiškėjams, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, taip pat paramos gavėjams pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programų priemones primename, kad iki metų pabaigos būtina atnaujinti valdos registracijos duomenis. Šiemet dar neatnaujinusieji savo valdos duomenų turėtų suskubti tai padaryti iki gruodžio 31 dienos.

Skirdama Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vadovaujasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) administruojamuose registruose ir informacinėse sistemose pateikiamais pareiškėjų duomenimis. Duomenis ŽŪIKVC teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir naudmenų valdų registras (Valdų registras), todėl svarbu, kad ūkininkai laiku atnaujintų savo valdų informaciją. Atnaujinti valdos registracijos duomenis Valdų registre privaloma kartą per kalendorinius metus.

Jei įvyko pasikeitimų, susijusių su valda, pavyzdžiui, pasikeitus valdytojui, partneriui, pagrindinei ekonominei veiklai ar bet kuriam žemės sklypui, duomenis Valdų registre būtina atnaujinti per 30 dienų. Dokumentus, kuriais įrodomi pasikeitimai, galima pateikti seniūnijos, konsultavimo biuro darbuotojui arba teikti rašytinį prašymą ir atitinkamų valdos duomenų pakyčius patvirtinančių dokumentų kopijas ŽŪIKVC.
Seniūnijos arba konsultavimo biuro darbuotoją būtina informuoti ir tuo atveju, jeigu nuo paskutinio duomenų Valdų registre atnaujinimo iki paraiškos pateikimo su valda susijusių pasikeitimų nebuvo. Tada paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) nurodoma, kad pareiškėjas atnaujina valdos duomenis.

Vėluojant kyla rizika prarasti paramą

Nors sankcijų už pavėluotą valdos duomenų registraciją nenumatyta, laiku valdų duomenų neatnaujinę pareiškėjai rizikuoja prarasti teisę į jiems priklausančią paramą.

Laiku neatnaujinus valdos duomenų, ŽŪIKVC gali inicijuoti valdos išregistravimą. ŽŪIKVC išregistravus valdą iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pareiškėjas prarastų teisę į jam priklausiusią paramą. Tuo atveju, kai iki šios datos pareiškėjui parama ar jos dalis jau išmokėta, pareiškėjas privalėtų lėšas grąžinti. Tačiau šis reikalavimas netaikomas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ dalyviams.

Jei valdos duomenys neatnaujinami trejus metus iš eilės arba mirus valdytojui ir per devynis mėnesius neatsiradus paveldėtojui, kuris tęstų ekonominę veiklą, ŽŪIKVC turi teisę savarankiškai išregistruoti valdą. Išregistruotinos valdos peržiūrimos kiekvienų kalendorinių metų pradžioje.

Parama – tik neturintiesiems skolų

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) dalyviai, norintys sulaukti jiems patvirtintų paramos lėšų, privalo būti sumokėję visus reikiamus mokesčius Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Įsiskolinimų turintiems pareiškėjams parama nebus pervedama. Su minėtomis institucijomis dar nespėję atsiskaityti asmenys raginami tai padaryti kuo greičiau.

Neturėti įsiskolinimų „Sodrai“ ir VMI ypač svarbu šiemet paraiškas pateikusiems su plotu susijusių KPP priemonių dalyviams.

Jau š. m. gruodžio pabaigoje bus pradėta mokėti parama pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. Kad gautų išmokas, fiziniai asmenys, vykdantys veiklą pagal šią priemonę, privalo būti sumokėję mokesčius „Sodrai“.

Juridiniai asmenys negali turėti įsiskolinimų „Sodrai“ ir VMI. Ši nuostata negalioja valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamoms įstaigoms, taip pat juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.

Pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones parama bus mokama nuo 2016 m. sausio. Jiems, kaip ir visų KPP priemonių dalyviams, taip pat keliamas reikalavimas neturėti įsiskolinimų valstybės biudžetui.
Nepamiršti atnaujinti duomenų

NMA specialistai taip pat primena, kad, jeigu pasikeitė banko sąskaita ar kontaktiniai duomenys, būtina atnaujinti šią informaciją. Pamiršęs tai padaryti laiku, paramos gavėjas gali nesulaukti paramos išmokos.

Greitai ir patogiai atnaujinti savo duomenis galima NMA informaciniame portale. Čia pareiškėjai taip pat gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų administravimo procesą.